Interviu LRT trečiadienį ji teigė, kad kompensacijos gali susilpninti gyventojų entuziazmą padėti ukrainiečiams.
„Kalbėjimas apie kompensaciją žmonėms, kurie gera valia priima į savo butus, nėra tikslingas, nes tai galėtų kaip tik sulėtinti tą procesą. Aš tai skeptiškai vertinu tokią idėją. Tikrai, savanorystės principu yra daug labai padaryta, ir, man rodosi, kad entuziazmas vis dar neslopsta“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, svarbu, kad dėmesys Ukrainai nesilpnėtų ir po kelių savaičių karas Ukrainoje ir humanitarinės problemos „netaptų kasdienine naujiena“.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šalį paliko daugiau kaip 3 mln. pabėgėlių.
Lietuvos institucijų pateikiamais duomenimis, į šalį nuo karo pradžios atvyko beveik 14 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.
V. Čmilytė-Nielsen sako, kad Lietuva turėtų „lanksčiai reaguoti į besikeičiančias aplinkybes“ ir neturėtų užsibrėžti ribos, kiek pabėgėlių gali priimti.
