„Mes kaip parlamentarai ir aš pati kaip pirmininkė ketinu maksimaliai daug energijos skirti diplomatijai, ryšiams su mūsų kolegomis iš kitų parlamentų, ypatingai iš didžiųjų šalių. Tikiuosi, kad bus proga pakviesti ir į Vilnių, į Seimą, organizuoti susitikimą su mūsų sąjungininkų, partnerių atstovais“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, tokie parlamentinio formato renginiai padėtų sustiprinti žinią dėl Ukrainos narystės NATO svarbos, o Vilniuje gali būti organizuojamas ir visų Aljanso šalių parlamentų vadovų ir delegacijų susitikimas.
„Seime galėtume organizuoti susitikimą ar su Bukarešto devintuko šalių parlamentų parlamentų, užsienio reikalų bei nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų pirmininkais – tai yra vienas formatas. Taip pat svarstome galimybę kviesti platesnį formatą – visų NATO valstybių parlamentų pirmininkų delegacijas atvykti į Vilnių prieš summitą ir aptarti tuos lūkesčius ir rezultatus, kurių tikimės“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Prieš komentuodama žiniasklaidai ji dalyvavo Seime vykstančioje politikų ir ekspertų diskusijoje apie liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo iššūkius bei galimybes. Šis susitikimas atviras, bet vyksta pagal taisyklę, kad jo dalyvių pasisakymai gali būti cituojami, bet neįvardinami.
Parlamento vadovė taip pat sakė besitikinti, kad NATO valstybių vadovų susitikimas Vilniuje vyks jau prisijungus Švedijai ir Suomijai.
„Vienas iš svarbių aspektų, ko tikrai siekiame, kad Vilniuje galėsime kalbėti ne apie 30 šalių, apie 32 šalis, kad Švedijos ir Suomijos narystė taip pat bus jau įvykęs faktas“, – pažymėjo parlamento pirmininkė.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vys liepos 11–12 dienomis.
