Pirmajame tokio pobūdžio tyrime apžvelgta, su kokiomis problemomis kasdienybėje susiduria tokios šeimos bei kokių sprendimų laukia iš politikų, teisiškai sureguliuojant jų šeimos gyvenimą, naujienų portalą tv3.lt informuoja Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Labai dažnai apie tos pačios lyties žmonių santykius, gyvenimą kalbama kitų, nesusijusių žmonių lūpomis ir tai buvo pagrindinė motyvacija pradėti šį tyrimą: „Mes visi galime turėti savo nuomonę, bet svarbu išgirsti ir žmonių, kurie patiria tuos kasdienius sunkumus istorijas jų pačių lūpomis“, – teigia J. Juškaitė.
Anot jos, tyrime buvo padaryti giluminiai interviu su daugiau nei dešimtimi įvairių tos pačios lyties porų, turinčių ir neturinčių vaikų, bendro turto.
„Labai skirtingos poros tam, kad užfiksuotume skirtingas galimas situacijas ir pabandėme apibendrinti situaciją, tai, kaip šie žmonės Lietuvoje gyvena, jaučiasi. Taip pat buvo išklausoma jų nuomonė, koks teisinis reglamentavimas turėtų padėti spręsti problemas, su kuriomis susiduriama.
Ir tai, kaip minėjau, toks reprezentatyvus tyrimas apie žmones, kurių viešoje erdvėje nematyti, bet apie juos pačius buvo labai daug kalbama“, – nurodė ji.
Tyrimas pradėtas vykdyti praėjusių metų rudenį ir truko metus: „Reikėjo surasti žmonių, kurie sutiktų, atsivertų, nebijotų. Pavasarį tos pačios lyties porų tema buvo labai iškilusi viešoje erdvėje, buvo itin daug neigiamos informacijos, komentarų, pasisakymų. Dalis žmonių nesijautė gerai, jie jautė baimę ir panašius jausmus“, – nurodė ji.
Plačiau tyrimas ir jo rezultatai visuomenei bus pristatytas spalio 19 d. 10 val.
„Kadangi šiandien Seime galima išgirsti labai įvairių pasisakymų šių žmonių atžvilgiu, taip pat suprasdami Seimo narių galio pozicijas, mes tikimės, kad Seimo kanceliarija perduos popierines tyrimų versijas.
O antradienį per spaudos konferenciją tiek tyrimo vadovas dr. Liutauras Labanauskas, tiek aš, tiek tos pačios lyties pora pristatys situaciją plačiau“, – nurodė J. Juškaitė.
Tyrimą pristatys ir prezidentui
Penktadienį šis tyrimas, kaip ir minėta aukščiau, perduotas Seimo nariams. Planuojama, kad popierinė tyrimo versija pasiektų ir prezidentą G. Nausėdą.
Kaip žinome, prezidentas vengė susitikti su tos pačios lyties šeima, išgirsti jų lūkesčius, jų kasdienybę, tai galbūt ir tokiu pavidalu prezidentą pasieks žinia apie šiuos Lietuvos piliečius, jų kasdienybę ir problemas“, – nurodė ji.
Partnerystės įstatymas persikėlė į rudenį
Primename, kad pavasarį pakankamai palaikymo balsų Seime nesulaukęs Partnerystės įstatymas jau rudens sesijoje grįžtą į parlamentą.
Nepaisant to, kad dėl projekto dar bus nemažai diskutuojama, jo iniciatorius Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius tvirtino, kad patobulintas įstatymo variantas bus maksimaliai artimas pirminei projekto versijai.
„Tas projektas bus maksimaliai panašus į tą, kuris buvo teiktas gegužės mėnesį. Pavyzdžiui, pačios partnerystės apibrėžimas bus koreguojamas, bet teisių ir pareigų apimtis išliks maksimaliai tokia pati“, – patikino T. V. Raskevičius.
Vis dėlto parlamentaras nepatikslino, kas konkrečiai bus pridedama arba atimama iš visuomenei jau matyto įstatymo projekto varianto.
„Mano principinė pozicija, mano raudonoji linija, – kad Partnerystės įstatymu privalome partneriams suteikti civilinį statusą. Arba, kitaip tariant, teisės akyse tie žmonės turi tapti artimais asmenimis. Ir būtent toks orus Partnerystės įstatymas, galbūt diskutuojant dėl kažkokių detalių, yra valdančiosios daugumos tikslas“, – pridūrė projekto iniciatorius.
T. V. Raskevičius pažymi, kad dėl kai kurių klausimų diskutuoti galima, tačiau jis abejoja, kad išplėtus Partnerystės įstatymu suteikiamas teises, būtų galima tikėtis palaikymo Seimo plenarinių posėdžių salėje.
„Dėl bendro turto iš tikrųjų galima diskutuoti. Bet mums svarbu, kad tai būtų matoma, kaip atskiras teisinis instrumentas nuo santuokos. Galbūt mano, kaip žmogaus teisių aktyvisto, vienokia būtų pozicija, bet, kaip politikas, aš turiu parengti tokius teisės aktus, kad jie būtų įmanomi politiškai.
Akivaizdu, kad smarkiai kompromisinis Partnerystės įstatymo variantas, kuris buvo pateiktas gegužės mėnesį, pakankamo palaikymo nesulaukė. Tai vargu bau, ar didinant partnerystės suteikiamų teisių apimtis bus galima sulaukti didesnio palaikymo“, – sakė T. V. Raskevičius.
Susipažinti su pirminiu įstatymo projektu galite: čia.
