Darius Kuolys bendrino prisiminimą.
9 val. ·
„Kaip imituoti drąsą ir įžvalgumą?“
Audros Čepkauskaitės tekstas – skamba taip pat aktualiai kaip ir prieš devynerius metus:
„Vadiname save žurnalistais, nors gal sunku būtų prisiminti, kada paskutinį kartą ėmėm interviu iš žmogaus, nesančio galios pozicijoje.
[...]
Viešumo siekį pakeitė viešinimo mechanizmai... Korumpuotos sistemos liko korumpuotomis, stambieji verslininkai sukūrė buferines įmones užsienio šalyse ir nusiurbė ten mūsų pinigus, užuot mokėję sąžiningus atlyginimus, o politinis gyvenimas pasipildė naujomis imitacijos formomis.
Kaip tokioje valstybėje turi veikti interneto naujienų portalas, kad neštų pelną, trauktų skaitytojus ir reklamą? [...] Kuo užpildyti portalą, kad jis atrodytų kaip naujienų?
Atsakys bet kuris virėjas: faršu.
Tariamomis naujienomis, kopijuojamomis iš valstybės institucijų, lobistų organizacijų, privačių įmonių ir nevyriausybininkų pranešimų spaudai.
Korespondentų pranešimais iš spaudos konferencijų, kurias rengia galios pozicijoje esantys žmonės.
Kriminalinėmis naujienomis ir nelaimėmis iš Lietuvos ir pasaulio. Galimomis nelaimėmis iš kosmoso.
[...]
O kaip parodyti, kad žiniasklaidos priemonė rimta, jaučianti visuomenės gyvenimo pulsą, pateikianti nuomonių įvairovę, aštri, nebijanti – tokia, kokia žmonės pasitikėtų?
Kadangi apie valstybėje vykstančius viešąjį interesą pažeidžiančius procesus ji nepraneša, jų neanalizuoja, tai ims ir pagalvos skaitytojai, kad šita žiniasklaidos priemonė nieko nerašo apie jų gyvenimą, apie jų problemas, kad žurnalistai – bestuburiai, o nuomonių reiškėjai – politinio elito aptarnautojai.
Trumpai tariant, kaip imituoti drąsą ir įžvalgumą?
Ir vėl patars virėjas: susirandi atpirkimo ožį ir pjauni. Ar bent paspardai.
Geriausia – kokią nors pažeidžiamą grupę, kuri viešojoje diskusijoje balso neturi.
Žmonėms juk gyvybiškai svarbu žinoti, ne taip svarbu, ką (skolinuos šią frazę iš vieno karininko).
Saugumo troškimas – pamatinis poreikis. Sukelkime žmonėms apysunkį nesaugumo jausmą, ir jie sutiks su daug kuo, kad tik pasijaustų saugesni. Gąsdinamajame straipsnyje supaprastinkime sudėtingą situaciją iki juoda-balta.
[...]
Taip žiniasklaidoje imituojamos kovos, kurios nevyksta. Taip dėmesio centras patraukiamas už horizonto. Taip skaitytojai karštai kviečiami ginti tų, kas ir taip yra galios pozicijoje. Taip nekaltumas verčiamas teisintis. Taip tie žmones, kuriuos žurnalistai turėtų ištraukti iš paraščių, įgalinti juos ir suteikti jiems balsą, paverčiami atpirkimo ožiais. Jų vardu konstruojami absurdiški teiginiai, kuriuos nuomonių reiškėjai čia pat sutaršo į skutus.
[...]
Senajame Testamente atpirkimo ožiui suverčiamos visos bendruomenės kaltės ir jis išvaromas į dykumą. Lietuvos žurnalistikoje atpirkimo ožiai naudojami kad būtų nukreiptas dėmesys nuo tikrų problemų ir klausimų, nes taip paprasčiau. Kam kalbėti apie skurdo priežastis ir ieškoti sprendimų. Suradus atpirkimo ožį, ne skurdas ir nelygybė, o skurstantys žmonės gali būti įvardijami kaip „problema“. Arba dar geriau – vieni skurdūs žmonės gali būti supriešinti su kitais, tegul jie niaujasi tarpusavy ir vieni kitų nekenčia.

PASISUKO VĖJAS
Fox News turi gerų naujienų žodžio laisvės gerbėjams ir blogų - faktų čekeriams:
„Pasauliniai technologijų gigantai stoja į eilę, norėdami atstatyti santykius su naujai išrinktu JAV Prezidentu D. Trumpu. Tai įdomi grupė žmonių, kuri sukasi 180 laipsnių kampu ir, nusilenkdama D. Trumpui, aukoja didžiules sumas jo inauguracijai. Kompanijos OpenAI generalinis direktorius Sam Altman tapo dar vienu iš technologinių lyderių, kuris asmeniškai paaukojo 1 milijoną dolerių. Prieš tai po 1 milijoną dolerių jau paaukojo tiek Meta tiek Amazon kompanijos.
Bet tai, kad šie žmonės aukoja D. Trumpui, visiškai nereiškia, kad D. Trumpas nepersekios jų kompanijų dėl cenzūros naudojimo. Kova su cenzūra bus vienas iš svarbiausių D. Trumpo tikslų.
„ Mums reikia atstatyti amerikiečių teisę į žodžio laisvę. FB-kas ir kitos kompanijos buvo cenzūros kartelio dalis, jos dirbo su vyriausybės pareigūnais tam, kad cenzūruoti žodžio laisvę“.
D. Trumpas šiuo klausimu turi ir Kongreso palaikymą. Ten jau pateiktas įstatymas, kuris turėtų saugoti nuo susitarimų tarp federalinių agentūrų ir socialinių tinklų kompanijų“.
(Video – mano Tel-gram).
Ar Lietuvoje bus toks įstatymas, kuris saugos nuo „teisingos“ partijos susitarimų su FB-ku? Nu aišku, kad ne. Ir dar dabar Lietuvoje dėl vienai partijai „palankiai susiklosčiusių aplinkybių“, bujoja cenzūra.
Būtinai apie tai pranešiu Markui Zuckerbergui, reikia ir man nors kartą gyvenime ką nors apskųsti.

Štai kokius įdomius faktus nustatė Indrė Makaraitytė:
2018 m. TS-LKD pradeda aktyviai veikti GRU agentas, ir iš karto aktyvuojasi profesionalūs protestuotojai su G. Landsbergiu ir A. Tapinu priešakyje, kurie šaukia

----„Šitas Seimas turi eiti lauk!”

išsigalvot nesąmonių, kodėl nauji atėję daro betvarkę, juk reikia laikytis kažkokio pastovumo, juodai užknisa naujovių išradėjai

Ar istorijos vadovelio rasytojas yr nepriklausomas nuo politiku?

Kodėl privalu žinoti to ko nenori, apie karus apie žydų žudymus, apie mūšius viduramžiuose. Kam to reikia? Kam tie dinozaurai? Kuo daugiau dairysimės atgal į istoriją, tuo mažiau bus neapykantos vienas kitam. Istorija - smurto kursrytoja. Sakau žmonai, kad prieš dešimt metų tavo sesuo dulkinosi per vestuve ne su savo vyru! Sako pamiršk, nes tai jau tik istorija. Ok pamiršau, bet peieš savaitę ir aš išdulkinau jos sesę. Ir pamiršau, tą kekšę.