„Kaip Švietimo komiteto narys turiu tokią slaptą svajonę – sugrąžinti istorijos valstybinį egzaminą į privalomų egzaminų tarpą, nes tai, kas dabar atsitikę Lietuvoje – didžioji dalis geriausiai besimokančių absolventų dešimtoje klasėje, deja, renkasi geografiją“, – prisistatydamas kitiems komisijoms nariams kalbėjo D. Jakavičius.
Pasak istorijos, politikos ir visuomenės pagrindų mokytoju dirbusio parlamentaro, nesirinkdami istorijos moksleiviai prasčiau supranta politinę valstybės raidą, valstybėje vykstančius demokratinius procesus.
Šiuo metu stojantys į universitetus ir kolegijas turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus, vieną egzaminą abiturientai gali pasirinkti, o du – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos yra privalomi.
Anot D. Jakavičiaus, laikotarpis dirbti nėra pats lengviausias, tačiau komisija sieks istoriją pateikti taip, kaip „buvo iš tikrųjų, o ne kaip nori viena, ar kita valdančioji politinė jėga“.
Seimo narys pažymėjo tikintis, jog komisijai pavyks suvaldyti politines aistras, kurios kyla dėl tam tikrų praeities įvykių.
Siekiant tą padaryti, į veiklą bus įtraukti profesionalai, žada jis.
„Nėra mano tikslas sugriauti kažką. Mano tikslas yra, kad mes išgirstume ir formuotume Seimo ir valstybės politiką, kad būtų kuo mažiau susipriešinimo mūsų visuomenėje“, – sakė socialdemokratas.
Pirmininko pavaduotoja išrinkta praėjusią kadenciją komisijai vadovavusi konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Ji buvo viena iš vadinamojo desovietizacijos įstatymo iniciatorių. Juo uždrausta propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus viešuosiuose objektuose, užrašuose. Įgyvendinant šį įstatymą Lietuvoje keičiami gatvių, aikščių, mokyklų pavadinimai, griaunami paminklai, tai sukėlė dalies visuomenės nepasitenkinimą
Naujoji Vyriausybė šią savaitę patvirtintoje programoje sako planuojanti tikslinti Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą, į procesą labiau įtraukiant visuomenę.
Praėjusią kadenciją taip pat įvykdyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pertvarka. Vienas pagrindinių įtvirtintų pokyčių – greta centrui vadovaujančio direktoriaus įsteigtas naujas kolegialus valdymo organas – taryba.
Pagal Seimo priimtą nutarimą, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje dirbs penkiolika Seimo narių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
