„Dabartinis modelis mūsų netenkina, tai mes siūlysime savo modelį. Žadame sudaryti darbo grupę su studentų ir mokyklų atstovais ir komitetas, matyt, teiks pataisas Nacionalinio saugumo komitetui“, – Eltai teigė A. Žukauskas.
Anot A. Žukausko, pasiūlymais siekiama saugoti studijų kokybę.
„Mes esame už tai, kad visi Lietuvos jaunuoliai, kurie gali tarnauti kariuomenėje, vienokia ar kitokia forma pareigą tėvynei atliktų. Antras punktas, kad studijų metu dalyvauti tarnyboje (studentai – ELTA) galėtų tik savanorišku principu, ar savaitgaliais, ar vasaros atostogų metu“, – sakė komiteto pirmininkas.
A. Žukauskas pažymi, kad pagrindinį kariuomenės rezervą sudarytų jaunuoliai, pakviesti tarnauti tik pabaigę mokyklą. Jo teigimu, remiantis kitų šalių praktika, tai pagerintų studijų kokybę.
„Pagrindinis šaukimas turėtų būti iš karto po gimnazijos, tuomet jie gautų ir tam tikrus privalumus stojat į aukštąją mokyklą ir būtų labiau motyvuoti. Tada mokantis aukštoje mokykloje, jokių privalomų tarnybų negali būti, nebent yra karinė padėtis“, – nurodo jis.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teikiamai šauktinių reformai.
Palaikymą išreiškė ir Seimas. Po pateikimo už šauktinių reformos paketą balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 25 parlamentarai.
Vienas esminių pakeitimų – galimybė sutrumpinti tarnybos laiką. Kaip ir iki šiol, prievolininkai būtų šaukiami tarnauti 9 mėnesių laikotarpiui. Tačiau numatoma, kad, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio.
Be to, atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai galėtų būti kviečiami atlikti 3 mėnesių trukmės tarnybą ir taip įgyti reikiamą bazinį karinį parengimą.
Karo prievolės įstatymo pakeitimų pakete taip pat numatoma, kad tarnybai būtų šaukiami 18–21 metų jaunuoliai – šiuo metu maksimali amžiaus riba siekia 23 metus.
Siūloma kviesti ir 18–19 metų vaikinus atlikti tarnybą iš karto po mokyklos baigimo – šaukimo ir kvietimo pasitikrinti sveikatos jie sulauktų dar besimokydami.
Kitaip nei anksčiau, naujose Karo prievolės įstatymo pataisose nenumatoma galimybė atidėti privalomąją tarnybą – šaukimą gautų ir į aukštąsias mokyklas ar kolegijas stojantieji.
Visgi, studentai galės pasirinkti, kokiu jiems priimtiniausiu būdu atlikti privalomąją karo tarnybą. Pavyzdžiui, siūloma 160–200 dienų trukmės tarnyba pagal Jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą. Tokie mokymai būtų organizuojami dalimis ir truktų ne ilgiau kaip 3 metus.
Taip pat būtų galima tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose – tokia tarnyba truktų 15 savaitgalių per metus.
Studentai turėtų galimybę ir stabdyti studijas bei atlikti įprastinę 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą.
Įsigaliojus Karo prievolės įstatymo pakeitimams nuo 2025-ųjų metų Lietuvoje nuosekliai didėtų ir aktyviojo rezervo karių skaičius. Tarnyba aktyviajame rezerve pailgėtų nuo 10 iki 15 metų, kurios metu rezervo kariai periodiškai būtų kviečiami į kartotinius rezervo mokymus.