Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė Lietuvos teritorijos bendrojo plano erdvinio vystymo kryptims bei teritorijos naudojimo funkcijų prioritetams, o balsavimas dėl jo vyks birželį.
Numatoma ateityje vietoj apskričių suformuoti penkis regionus. Toks siekis sukėlė daugiausia diskusijų per svarstymus Seime.
Kai kurie parlamentarai mano, kad dokumentas panaikins apskričių galimybę formuoti regioninę politiką ir užkoduoja didžiųjų miestų dominavimą.
Seimo Valstybės ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys įsitikinęs, kad šalies teritorijos bendrasis planas paklos pamatus regioninei politikai ir nulems regionų plėtrą. Tačiau jis apgailestauja, kad pasirinktas apskričių naikinimo variantas jas keičiant į penkias urbanistinių centrų partnerystės grupes: Vilniaus-Utenos-Ukmergės, Kauno-Marijampolės-Alytaus, Klaipėdos-Tauragės-Telšių, Šiaulių-Mažeikių ir Panevėžio-Biržų-Rokiškio.
P. Urbšio teigimu, naujoji bendrojo plano koncepcija panaikina apskričių galimybę formuoti regioninę politiką: „Dabar egzistuojanti sistema leidžia lygiaverčiai dalyvauti visomssavivaldybėms formuojant regioninę politiką. Šitas siūlomas variantas išskiria tik 14savivaldybių“.
Jis prognozuoja, kad naujas savivaldos skirstymas atitolins paslaugas regionuose nuo žmonių ir dar labiau išryškins netolygumus.
„1950 metais buvo panaikintos apskritys ir buvo įsteigtos keturios sritys: Vilniaus, Kauno,Klaipėdos ir Šiaulių. Jeigu jūs norite vėl grįžti atgal, pirmyn, darykite! Bet kodėl jūs melavotežmonėms rinkimuose, kad jums svarbūs regionai? (...) Jeigu toje partnerystės grupėje yraVilnius, kokį žodį turės Utena ir Ukmergė?“ – kalbėjo parlamentaras.
Aplinkos apsaugos komiteto narys Paulius Saudargas sako, kad dokumentas buvo svarstomas per greitai, per mažai diskutuojama. Jis kritikuoja infrastruktūros plėtros politiką ir įtaria, kad vienos savivaldybės klestės, o kitos bus skurdinamos.
