Rytiniame posėdyje po pateikimo priėmęs Vyriausybės pateiktus įstatymų projektus, po pietų skubos tvarka dėl jų balsuos iš naujo.
Išmokos darbuotojams
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pirmiausia pristatė Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, kurie numato papildomą prastovos sutikimo galimybę. Siūloma, kad prastovą darbdaviui būtų galima skelbti tada, kai šalyje įvedama ekstremali situacija.
Kitu projektu siūloma numatyti, kad dėl prastovos darbdavys darbuotojui mokėtų ne mažiau kaip 40 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA), t.y., 242,8 euro neatskaičius mokesčių. Valstybė prisidėtų išmoka, kuri būtų iki 60 proc. MMA, arba 364,2 euro.
Skiriant tokią išmoką bus reikalaujama, kad darbdaviai išlaikytų darbo vietą bent pusę metų. Valstybės subsidija būtų mokama iki trijų mėnesių.
Paklaustas, kaip buvo nustatytos tokios išmokų proporcijos prastovų atveju, L. Kukuraitis sakė, kad pirmiausia buvo rūpinamasi darbuotojais ir kad tai būtų padaryta kartu – valstybės ir verslo. Šis esą galės naudotis ir kitomis priemonėmis, numatytomis priemonių plane.
Opozicijos atstovai daugiausia išsakė abejonių, kad paskelbus visuotinį karantiną ir uždarius daugelį įmonių, šios neišgalės mokėti ir 40 proc. išmokos darbuotojams.
Siekiant, kad profesiniame mokyme dalyvaujantys bedarbiai neprarastų mokymosi stipendijos dėl ekstremaliosios situacijos siūloma tęsti jos mokėjimą ar karantino metu. Bedarbiui būtų mokama 0,39 MMA dydžio mokymo stipendija.
Ligos ir motinystės įstatymo pataisomis siūloma, kad karantino metu prižiūrint vaikus ligos išmoka būtų skirta asmenims, kurie neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu arba jų darbdavys nepaskelbė prastovos. Ligos išmoka būtų mokama ne 14 dienų, o tol, kol bus atšauktas karantinu.
Be to, 257 eurų išmoka numatoma įmokas mokėjusiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie negali vykdyti veiklos dėl paskelbtos ekstremalios situacijos.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pristatė įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma nustatyti, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, valstybės biudžeto lėšomis būtų draudžiami ne tik sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, bet ir kiti darbuotojai.
Skolintis daugiau, atidėti mokesčius
Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė įstatymų projektus, kuriais siūloma padidinti garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų limitą iki 768 mln. eurų. Šios lėšos būtų naudojamos kredituoti įmones, kurios susidurs su apyvartinių lėšų trūkumu.
Taip pat siūloma nustatyti naują valstybės garantijų limitą dėl paskolų, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir likvidumui didinti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 mln. eurų.
Vyriausybės skolinimosi limitas būtų didinamas iki 5,4 mlrd. eurų.
Mokesčių administravimo įstatymo pataisomis siūloma panaikinti apribojimą atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir nustatyti, kad ji gali būti atidėta (išdėstyta) ta pačia tvarka, kaip ir kitų mokesčių mokestinė nepriemoka.
Seimas po pateikimo pritarė ir žemės ūkio ministras Andriaus Palionio pasiūlytoms pataisoms, pagal kurias gyventojai, turintys paskolas, galės tikėtis „kredito atostogų“.
Po pateikimo Seimui priėmus projektus, juos iš karto svarstis priskirti komitetai. Po svarstymų komitetuose bus dar du balsavimai posėdžių salėje.
Sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklai
Pirmadienį Vyriausybės patvirtintame plane didžiausias dėmesys skiriamas asmens apsaugos priemonių, reagentų, medicininės ir kitos įrangos įsigijimui. Plane taip pat numatytos papildomos lėšos sveikatos priežiūrai, įskaitant darbuotojų atlyginimų priedus ir COVID-19 ligos židiniuose dirbančių sveikatos priežiūros darbuotojų ir pareigūnų papildomas socialines garantijas.
Be to, skiriamos lėšos ekstremalios situacijos valdyme dalyvaujančių valstybės institucijų papildomam finansavimui, įskaitant darbuotojų atlyginimų priedus. Taip pat numatyti sprendimai greitesniems ir paprastesniems viešiesiems pirkimams, kurie ekstremalios situacijos metu būtini užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą.
Šių priemonių įgyvendinimui numatyta 500 mln. eurų.
Darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimui
Plane darbo vietų ir pajamų išsaugojimui skiriama 500 mln. eurų.
Prastovos ir dalinės prastovos atvejais numatyta parama: išmoka darbuotojui ne mažesnė nei MMA, valstybės lėšų dalis sudarys 60 procentų, bet ne daugiau kaip vienas MMA.
Numatoma išplėsti Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos nuostatas ir skirti programos įgyvendinimui papildomas lėšas.
Esant karantinui švietimo įstaigose ar socialinės priežiūros ir užimtumo centruose, numatoma prižiūrintiems vaikus ir neįgaliuosius, skirti lėšas ligos išmokoms gauti.
Taip pat numatyta skirti lėšų savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas: iki 3 mėnesių mokėti 257 eurų per mėnesį, kai dėl karantino negali vykdyti savo veiklos, o netekusiems darbo prailginti būsto paskolų įmokų (išskyrus palūkanas), mokėjimo atidėjimo laikotarpį nuo 3 iki 6 mėnesių, suteikiant valstybės garantiją.
Taip pat sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti įmokas už sunaudotą elektros energiją ir gamtines dujas, rekomenduoti savivaldybėms sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti komunalines įmokas ir mokėjimus už šilumos energiją.
Verslo likvidumo išsaugojimui
Plane numatytos skubios mokestinės paskolos, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų; išieškojimo veiksmų stabdymas, vadovaujantis protingumo kriterijais; mokesčių mokėtojų atleidimas nuo baudų, delspinigių; galimybė atidėti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą.
Taip pat padidinti Žemos ūkio paskolų garantijų fondo ir INVEGA garantijų limitą 500 mln. eurų ir išplėsti garantijų suteikimo sąlygas.
Taip pat sudaryti galimybę verslui atidėti arba išdėstyti įmokas už sunaudotą elektros energiją ir gamtines dujas bendrovei „Ignitis“.
Taip pat rekomenduojama savivaldybėms atleisti verslą nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių ir rekomenduoti savivaldybėms sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti komunalines įmokas ir mokėjimus už šilumos energiją.
Ekonomikos skatinimui
Ekonominių ir finansinių priemonių plane taip pat numatyta spartinti investicijų programas, greitinant mokėjimus ir didinant skiriamo finansavimo intensyvumą.
Taip pat perskirstyti ES investicijų lėšas sveikatos, užimtumo ir verslo sritims, spartinti valstybės biudžeto lėšų naudojimą einamosioms išlaidoms, panaudoti visas Klimato kaitos, Kelių priežiūros ir plėtros programų lėšas ir spartinti daugiabučių namų renovaciją.
Be to, numatyta rekomenduoti Lietuvos bankui imtis priemonių, siekiant padidinti bankų skolinimo potencialą 2,5 mlrd. eurų.
