Po pateikimo Seimas ketvirtadienį pritarė, kad pagrindinį asmens būstą galima būtų apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų „grindų“, šią vertę viršijanti suma būtų apmokestinama tarifais intervale nuo 0,1 proc. iki 1 proc.
Sprendimą dėl tarifų ir apmokestinimo kartelės pirmajam būstui turėtų priimti pačios savivaldybės – to nepadarius iki šių metų gruodžio, savivaldybėse būtų taikomos parlamento patvirtintos „grindys“.
Valdančiosios „aušriečių“ frakcijos atstovai siūlo šią kartelę vienam asmeniui pakelti nuo 10 iki 40 tūkst. eurų.
Parlamentarų teigimu, didinti neapmokestinamąjį dydį pagrindiniam būstui būtina, kad gyventojai būtų apsaugoti nuo per didelės mokestinės naštos.
„Didinant neapmokestinamąją vertę, apsaugomi mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, pensininkai ir socialiai pažeidžiamos grupės, kuriems papildomas mokestis galėtų reikšti realų pavojų išlaikyti savo būstą“, – projektui registruotame siūlyme teigia „Nemuno aušros“ atstovai.
Siūlymą teikiantis „aušriečių“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis taip pat yra sakęs, kad frakcija siūlys įtvirtinti galimybę savivaldybėms apmokestinimo „grindis“ nustatyti du kartus per kadenciją.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Viktoras Fiodorovas, Vitalijus Šeršniovas ir Vytautas Sinica siūlo pirmojo gyventojų būsto neapmokestinti iš viso ir taip pagerinti jaunų šeimų finansinę padėtį.
„Esant vis dar aukštoms būsto paskolų palūkanoms, gyventojai jau patyrė didelę finansinę naštą. Mokant didesnes mėnesines įmokas bankams, daliai žmonių išlaikyti savo būstą tapo rimtu iššūkiu“, – aiškinamajame rašte argumentuoja parlamentarai.
Tuo metu opozicijoje esančių konservatorių frakcijos atstovė, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlo, kad minimali neapmokestinama kartelė atitiktų vidutinę toje savivaldybėje Registrų centro nustatytą NT vertę, o savivaldybės galėtų apsispręsti ir dėl didesnių „grindų“.
„Savivaldybių sprendimai gali būti labai įvairūs, NT vertės atskirose savivaldybėse skiriasi kartais ar net dešimtimis kartų, todėl reikalingi papildomi saugikliai, prisiderinantys prie konkrečios savivaldybės situacijos“, – teigia G. Skaistė.
Anot jos, jeigu neapmokestinamas dydis bus mažesnis nei vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje, dauguma gyventojų bus priversti mokėti mokestį net už tipišką, neišskirtinį būstą, kas esą prieštarauja įstatymo idėjai.
„Jei apmokestinimas apimtų būstus, kurių vertė neviršija konkrečios savivaldybės vidurkio, tai prieštarautų šiam tikslui – mokestis didintų gyvenimo kaštus vidutines pajamas gaunantiems gyventojams“, – aiškinamajame rašte teigia G. Skaistė.
Finansų ministerija taip pat siūlo, kad antram, trečiam ir visiems likusiems gyventojų nekomerciniams NT objektams būtų taikomos „grindys“, siekiančios 50 tūkst. eurų vienam asmeniui.
50-200 tūkst. eurų vertės turtui mokesčio tarifas siektų 0,1 proc., 200-400 tūkst. eurų vertės – 0,2 proc., 400-600 tūkst. eurų – 0,5 proc., brangesniam nei 600 tūkst. eurų – 1 proc.
Šis apmokestinimas visam nepagrindiniam gyventojų būstui būtų taikomas iki 2030 m., pajamos skiriamos Gynybos fondui, o pajamos iš pirmojo būsto apmokestinimo – į savivaldybių biudžetus.
Naujas NT mokestis – Vyriausybės mokesčių pertvarkos paketo dalis, į Seimo posėdžių salę svarstymui projektai grįš birželio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
