97 Seimo nariai balsavo už, 2 susilaikė. Kad pasiūlymai įsigaliotų, Seimas balsuos dar kartą.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas parlamentarams siūlė pritarti šalies vadovo siūlymui nuo kitų metų sparčiau didinti pensijas, 2020 ir 2021 metais taikant penktadaliu didesnį nei numatyta dabar bazinės pensijos indeksavimo koeficientą – kitąmet jis didėtų 1,83 procentinio punkto ir tai leis pensijoms paaugti apie 3,5 eurų, o nuo 2021 metų – 1,91 punkto.
Komitetas papildomai pasiūlė nuo 2021-ųjų taikyti 1,91 punkto indeksavimo koeficientą ir individualiajai pensijos daliai, ko prezidentas nesiūlė.
Pagal naują tvarką indeksuotos pensijos turėtų būti išmokamos ne vėliau kaip iki kitų birželio 30-osios, kartu būtų išmokamas ir nuo sausio susidaręs pensijų dydžių skirtumas.
„Nevarykite Dievo į medį“
Konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad siūlymas pensijas didinti 3 eurais yra geras, tačiau akcentavo, kad tai problemos nesprendžia.
„Tai yra svarbus dalykas, reikalingas žingsnis, nėra jokių kalbų, kad valdančioji dauguma stengiasi padidinti pensijas. Tą reikia daryti, nes pensininkų skurdas yra išaugęs iki tokio lygio, kokio dar nesame turėję Lietuvoje. Pensijų finansavimui skiriame beveik dvigubai mažesnę dalį nuo BVP nei kitos Europos šalys, todėl ir turime tokią problemą“, – Seime kalbėjo M. Majauskas.
Jis siūlė skirti papildomą finansavimą pensininkų skurdui mažinti, antraip šios problemos išspręsti nepavyks, nes dabartinis pensijų indeksavimas veikia prastai.
Tuo metu valstietis Tomas Tomilinas konservatoriams siūlė „nevaryti Dievo į medį“, nes „pensijų augimas yra beprecedentis“.
„Kitais metais apie 30 eurų vidutiniškai padidės pensija. Tačiau pensijų didinimas yra ne vienintelė priemonė, kurią naudojo ši valdančioji dauguma. Papildomi pinigai Vyriausybės ir Prezidentūros dėka jau yra įskaičiuoti į valstybės biudžetą – kalbame apie 13 mln. eurų mažų pensijų ir apie 6 mln. eurų šalpos pensijų kėlimui“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Socialdemokratas Algirdas Sysas pabrėžė, kad pensijos auga ne tiek dėl valdančiųjų įdirbio, o dėl bendrų Lietuvos ekonominių pasiekimų, anksčiau įvesto pensijų indeksavimo. Savo ruožtu, jis siūlė pasirūpinti valstybiniu rezervu pensijoms.
„Mes turime įstatymą, kuris indeksuoja. Tai surastas kažkoks kompromisas savo laiku. Ar jį galima taisyti? Taip, formulę visada galima taisyti. Bet tada klausimas, ar nereikia turėti rezervo?“ – sakė A. Sysas.
Tiesa, jis kritikavo prezidento siūlymą dėl to, kad šis yra politinė invaziją į pensiją. Jis siūlė kalbėti apie pensijų skaičiavimo formulės taisymą, taip pat didinti individualiosios pensijos dalies koeficientus.
„Žymiai geriau būtų, kad reikėtų abu dydžius didinti (bazinį ir individualųjį), o tam reikėtų tik 36 mln. eurų“, – siūlė A. Sysas.
Tuo metu konservatorius Rimantas Jonas Dagys baiminosi, kad Seimas „per lengvai nupjaustė“ šaltinius, iš kurių planuota gauti pajamų didesnėms pensijoms.
Liberalas Kęstutis Glaveckas taip pat pabrėžė, kad prezidento numatyti pajamų šaltiniai, galintys leisti padidinti pensijas, šiuo metu Seime yra pakibę ore, todėl, nors prezidento siūlymas yra geras, bet minimaliai didinti pensijas nėra išeitis, todėl reikia išsamiai peržvelgti pensijų sistemą ir imtis pokyčių.
Kitąmet – 30 eurų augimas
Kitais metais dėl anksčiau numatyto indeksavimo visos pensijos augs maždaug 8,2 procento, vidutiniškai apie 30 eurų.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlė nepritarti G. Nausėdos pasiūlymams nuo kitų metų labiau didinti pensijas, nes tam esą nėra pinigų.
Prezidentūra skaičiuoja, kad 2020–2021 m. pensijų didinimui biudžete reikėtų numatyti po 32 mln. eurų.
