Apie regioniniu mastu priimtą sprendimą denonsuoti priešpėstinių minų konvenciją Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė kovo pradžioje. Iš pradžių apie tokį žingsnį informavo Baltijos šalys bei Lenkija, netrukus – ir Suomija. Balandžio pabaigoje šiam sprendimui pritarė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Komiteto posėdyje kalbėjęs prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius pažymėjo, jog pasitraukimas iš konvencijos reikšmingai prisidėtų prie efektyvesnio atgrasymo politikos. Jis taip pat pabrėžė, jog priėmus sprendimą denonsuoti šią tarptautinę sutartį, Lietuva galės pradėti kaupti atitinkamos ginkluotės atsargas, apmokyti su ja veikti karius.
Patarėjui antrino ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, pridurdama, jog matomos reakcijos iš Rusijos „labai tiesiai į akis patvirtina, kad šitas sprendimas buvo labai teisingas“.
KAM jau anksčiau yra pažymėjusi, jog nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie Otavos konvencijos valstybių, saugumo padėtis regione iš esmės pablogėjo, išaugo karinė grėsmė su Rusija besiribojančioms šalims. Todėl pasitraukimas iš konvencijos, KAM vertinimu, stiprintų Rusijos atgrasymą, leistų kariuomenei didinti kontrmobilumo efektą mūšio lauke.
Parlamentui apsisprendus, išstojimas iš konvencijos įsigaliotų po pusmečio nuo šio sprendimo priėmimo. Galutinis balsavimas planuojamas ketvirtadienį.
KAM duomenimis, 32 pasaulio valstybės nėra Otavos konvencijos narės – tarp šių šalių yra ir pati Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija.
Lietuva konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, ratifikavo 2003 metais. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
