Už šį siūlymą balsavo 99 parlamentarai, prieš buvo vienas, susilaikė trys Seimo nariai.
„Teikimą denonsuoti konvenciją lemia poreikis išnaudoti visas galimybės stiptini atgrasymą ir gynybą. Nuo to laiko, kai Lietuva tapo konvencijos šalimi, saugumo situacija iš esmės pablogėjo, pasikeitė grėsmės Lietuvos saugumui“, – pristatydamas siūlymą kalbėjo kašto apsaugos viceministras Renius Pleškys.
Pasak jo, esminis pokytis, lemiantis pasitraukimo svarstymą, yra Rusijos karas Ukrainoje.
Vyriausybė tokiam siūlymui pritarė praėjusią savaitę ir kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą. Šis pirmadienį pasirašė teikimo Seimui dekretą.
Pasak Prezidentūros, prisiimti tarptautiniai teisiniai apribojimai apriboja Lietuvos ir jos teritorijoje veikiančių sąjungininkų gynybos pajėgumus, kovinę galią, mažina atgrasymo efektyvumą.
R. Pleškys pažymėjo, jog šaudmenys bus naudojami gynybinėms operacijos agresijos prieš Lietuvą atveju.
Prezidentūra beveik prieš metus siūlymą pasitraukti iš konvencijos vertino kiek skeptiškiau. Tuomet, rugpjūtį, prezidento vyriausiasis patarėjas, komunikacijos grupės vadovas Frederikas Jansonas teigė, jog Lietuvos pasitraukimas iš tarptautinio susitarimo sukeltų klausimų tarptautinėje erdvėje.
„Dar prieš pusmetį buvo skeptikų ir Prezidentūroje dėl Lietuvos įvaizdžio. Aš manau, kad ne įvaizdis turi būti svarbiausia, o Lietuvos galimybes“, – kalbėjo buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Iš NATO valstybių narių, turinčių sieną su Rusija, tik Lietuva ir Norvegija šiuo metu yra konvencijos narės.
Joje nedalyvauja Jungtinės Valstijos (JAV), taip pat kitos Lietuvos sąjungininkės – Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija.
Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.
Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.
Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.
Praėjusių metų liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė JAV.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
