„Integruojama į mūsų principinę kariuomenės struktūrą divizija. Turim ir kuriam mūsų lietuvišką pėstininkų diviziją. Taip pat papildome savo pajėgumus artilerijos pulku, bus formuojamas Karaliaus Mindaugo tankų batalionas, taip pat Inžinerijos bataliono struktūra bus pakeista į pulko struktūrą“, – parlamentui pristatydamas projektą kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Pataisos numato, kad pėstininkų divizija bus plėtojama steigiant naujus arba stiprinant esamus Lietuvos kariuomenės karinius vienetus.
„Kai kuriuos dalykus dėl divizijos formavimo pradėsime šiais metais. Kai kuriuos, aišku, dalykus darysime dar kelis metus į priekį: tiek ir oro gynybos sistemų įsigijimo vidutinio ir artimojo nuotolio, tiek ir tankų bataliono laipsnišku kūrimu, tiek pėstininkų kovos mašinų papildomu įsigijimu. Tai ir įgalinimas, ir sunkinimas – dvi kryptis, kurios bus be galo svarbios kuriant lietuvišką diviziją“, – sakė ministras.
Siekis Lietuvos kariuomenėje greičiau išvystyti diviziją yra įvardinamas kaip viena priežasčių didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Didžiajai daliai Gynybos fondo paketo, artimiausiais metais leisiančio padidinti gynybos finansavimą iki minėto skaičiaus, Vyriausybė pritarė pirmadienį.
Plėtojant pėstininkų diviziją taip pat siūloma steigti naują karinį vienetą – artilerijos pulką, o esamus karinius dalinius siūloma reorganizuoti: Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalioną – į pulką, Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalioną – į Oro gynybos pulką. Taip pat numatyta Karaliaus Mindaugo husarų batalioną reorganizuoti į Karaliaus Mindaugo tankų batalioną.
Įstatymo projekte taip pat numatoma didinti šauktinių skaičių.
Seimui pritarus dabar svarstomai šaukimo pertvarkai, siūloma, kad bendras ribinis karių skaičius didėtų nuo 20 tūkst. 840 iki 29 tūkst. 380, o šauktinių ribinis skaičius – nuo 4240 iki 7040.
„Aišku, pagal mūsų krašto apsaugos sistemos poreikius tas šaukimas būtent šitų ribinių skaičių rėmuose, žirklėse ir bus modeliuojamas. Tai, matyt, jisai bus tikrai daug didesnis, nei buvo šiais metais“, - kalbėjo L. Kasčiūnas.
Principinės kariuomenės struktūros įstatymo pakeitimams po pateikimo pritarė 91 Seimo narys, vienas buvo prieš, susilaikė 11. Šie pakeitimai toliau bus svarstomi parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
