Parlamentas šioms Valstybės skolos įstatymo pataisoms antradienį pritarė po svarstymo, 103 Seimo nariams balsavus už, 7 parlamentarams susilaikius ir 2 buvus prieš.
Šiems Finansų ministerijos parengtiems siūlymams Vyriausybė pritarė dar gegužės 8 dieną.
„Šiuo metu centrinės valdžios sektoriaus subjektų prisiimti skoliniai įsipareigojimai įskaičiuojami į valstybės skolą. Kadangi centrinės valdžios sektoriaus subjektams nėra nustatyti skolinimosi limitai, (...) atsiranda rizika, kad tokie subjektai prisiims skolinių įsipareigojimų, kurių bendra suma gali turėti nekontroliuojamos įtakos valstybės skolos dydžiui ir valdžios sektoriaus balansui“, – poreikį keisti esamą valstybės skolos reguliavimą aiškina Finansų ministerija.
Ministerijos teigimu, nors kol kas institucijos nesiskolina taip, kad tai smarkiai padidintų valstybės skolą, tačiau toks pavojus kyla po praėjusių metų gruodį užbaigto Nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) sujungimo į vieną bendrą instituciją „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“).
„Kalbame tik apie tuos subjektus, kurie yra valdžios sektoriaus dalis, kurie tiesiogiai veikia valdžios sektoriaus balansą. (...) Šiuo metu jie skolintis gali. (Tokie subjektai – ELTA) dažniausiai ateina, paprašo valstybės garantijos ir pagal tai galima prognozuoti ir valdyti, kiek tokių skolų apskritai atsiranda“, – gegužės pabaigoje teikdama įstatymo projektą sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tačiau, anot ministrės, šis reguliavimas padės geriau valstybės institucijoms aiškiau suprasti, kiek dar jos gali skolintis, nepažeisdamos valstybės skolos balanso.
Pagal įstatyme numatytus pokyčius, kitokia tvarka galiotų Vyriausybei. Anot projekto iniciatorių, Vyriausybei skolinantis lėšų, kuriomis ji finansuoja indėlius ir draudimo išmokas investuotojams, paskolos nebūtų įtrauktos į tų metų grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą. Šiuo limitu yra valdoma valstybės skola.
Taip pat įstatymas užtikrina, kad Lietuva galėtų skolintis kuo mažesnėmis sąnaudomis ir su priimtina rizika. Limitas nustatomas kasmet, įvertinus kintančius valiutų kursus ir palūkanų normas, taip pat kredito, likvidumo ir kitas rizikas.
2024 metams nustatytas grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas siekia beveik 2,8 mlrd. eurų.
Pagal dabartinę tvarką Vyriausybė indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokas turi išmokėti per 7 darbo dienas, tad, anot Finansų ministerijos, įstatymo keitimai užtikrintų, kad draudimo išmokos gavėjams būtų mokamos laiku.
Taip pat keitimai leistų pagreitinti su skolinimųsi susijusių dokumentų pasirašymą. Iki šiol valstybės vardu gaunamų paskolų sutartis pasirašyti galėjo tik pats finansų ministras arba jo įgalioti viceministrai, o dabar tai galės padaryti bet kuris ministro įgaliotas tarnautojas.
Be to, ministerija siūlo Skolos įstatyme aiškiai įtvirtinti, kad Vyriausybė galėtų suteikti valstybės garantiją tarptautinėms finansų institucijoms. Taip pat siūloma peržiūrėti delspinigių apskaičiavimo taisykles, kai vėluojama sumokėti už perskolinamą paskolą ar vykdant kitus skolos grąžinimo sutartyse nustatytus turtinius įsipareigojimus.
Įstatymo keitimus jau apsvarstė pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), paskutiniam balsavimui į plenarinių posėdžių salę jie sugrįš dar šioje sesijoje.
