Antradienį Seimui šią iniciatyvą pateikęs parlamento Kaimo reikalų komiteto narys, liberalas Viktoras Pranckietis sakė, kad fiziniai sklypų žymėjimai prarado prasmę, todėl siūloma atsisakyti šios perteklinės administracinės naštos.
„Įstatymas atpalaiduotų žmones nuo įsipareigojimo žymėti sklypą fiziniais elementais, t. y., sukalti kokius nors žymeklius. Riboženkliai tampa visiškai nereikalingi, nes šiais laikais visas ribas jau nustatome GPS“, –pateikdamas įstatymo pataisas sakė V. Pranckietis.
Pasak jo, jeigu sklypo savininkas norės, jis galės riboženklius turėti arba jų atsisakyti.
„Dabartiniame įstatyme sakoma: jeigu kas nors riboženklį panaikino, tai žemės savininkas lieka kaltas. Bet niekada nebūna atsakyta į klausimą, kurį savininką reikėtų bausti, jeigu riboženklis yra tarp dviejų sklypų. Jeigu kažkas važiavo technika ir suspaudė riboženklį gilyn, jo nebėra, žemės savininkas gali gauti baudą nuo 70 iki 140 eurų, jeigu to riboženklio neatstato. Žinau, kad buvo tokių atvejų, kai į tuos strypus traktoriai prasidūrė padangas“, – sakė V. Pranckietis.
Jis pastebėjo, kad riboženklio kuoliukas yra nuo 40 iki 60 centimetrų ilgio, tad iš šlapios žemės jį gali kas nors išrauti.
V. Pranckietis taip pat aiškino, kad, pavyzdžiui, viena matininkų įmonė per metus sukala apie 2 tūkst. riboženklių. Jam pritardamas Seimo demokratas Kęstutis Mažeika pastebėjo, kad tai – tūkstančiai tonų metalo ir daugybė plastiko.
„Tai galbūt vietoje tų plastikų ir metalo pasodinkime po medį, ąžuolą, kuris tikrai galbūt 1 tūkst. metų paženklins tą ribą ir bus tikrai daug geriau. (...) Nemanau, kad reikėtų tą metalą ir plastiką kalti į kiekvieną sklypo kampą. O jeigu sklypas turi ir daugiau kampų, kartais reikia 10 ir 15 žymenų. Vis tik turbūt reikėtų žengti žingsnį progreso linkme ir atsisakyti ypač neadekvataus dalyko – baudos – už tų žymenų kartais kažkokį netyčinį sunaikinimą“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys K. Mažeika.
Jam pritarė kitas to komiteto narys, konservatorius Kazys Starkevičius.
„Vasarą visuose portaluose pasirodė straipsniai, kad Statybos inspekcija griežtai baus už neatstatytus riboženklius. Kai esame skaitmenizacijos amžiuje, kai viskas yra užfiksuota, manau, galima apsieiti be šių taršalų mūsų žemėje“, – sakė K. Starkevičius.
Tačiau projekto oponentai svarstė, ar, panaikinus riboženklius, nekils konfliktų.
„Ar kaimynai pajėgs susitarti ir įrodyti savo teisybę, kad ta riba yra ta? Ar tai nebus papildoma našta kviečiant Statybų inspekciją, apkraunant ją dar papildomomis procedūromis?“ – svarstė socialdemokratas Alvydas Mockus.
„Kai nebus jokio ženklo, ar nebus taip, kad kažkas įvažiuos į sklypą ir paskui sakys: nesimatė, iš kur mes galėjome žinoti?“ – savo ruožtu kėlė klausimą konservatorius Valdas Rakutis.
Po pateikimo iniciatyvą palaikė 51 Seimo narys, prieš buvo 4, susilaikė 33. Projektus svarstys Aplinkos apsaugos ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Į plenarinę salę jis vėl atkeliaus gruodžio 9 d.
Šiuo metu galiojantis įstatymas nesuteikia galimybės gyventojui pasirinkti ar turėti riboženklį, ar ne. Nuo šių metų liepos įsigaliojo ANK pataisos, numatančios baudas už netvarkingus riboženklius.
Jei riboženkliai sugadinti ar sunaikinti, o savininkas jų neatkuria, jam gresia įspėjimas arba bauda nuo 70 iki 140 eurų. Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 280 eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
