Taip siekiama pagerinti verslo aplinką ir mažinti administracinę naštą.
Už, kad Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo pakeitimus Seimas svarstytų, balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 18 susilaikė. Toliau į Seimą pataisos grįš lapkričio pabaigoje, kai išvadą pateiks Ekonomikos komitetas.
„Valstietis“ Arvydas Nekrošius frakcijos vardu paprašė projekto antikorupcinio vertinimo. Pasak jo, leidžiant metalų supirkėjams nebeteikti informacijos taps paprasčiau slėpti mokesčius.
„Labai keistai atrodo ši iniciatyva visame šiame metalo laužo supirkėjų kontekste“, – teigė A. Nekrošius.
Jis turėjo mintyse pranešimą, kad Skuode metalo laužą superkančios įmonės vadovas įtariamas nesumokėjęs per 130 tūkst. eurų mokesčių.
Tuo metu kitas „valstietis“ Aurelijus Veryga tvirtino, kad visos tarnybos siekdamos užkardyti nusikalstamas veikas žiūri statistiką, lygina ją su faktine informacija, todėl nebegaunant statistinės informacijos tai gali sutrikdyti jų darbą.
„Ar tikrai nemanote, kad mažindami administracinę naštą jūs galite sukelti problemų tai pačiai teisėsaugai, kuri naudojasi ir Statistikos departamento duomenimis?“ – svarstė A. Veryga.
Dabar metalų supirkėjai departamentui turi teikti informaciją apie alavo, aliuminio, cinko, švino, plieno, vario, bronzos, žalvario, ketaus ir nikelio laužą.
Pataisas teikianti Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako, kad užtektų tokius duomenis fiksuoti vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS), nes metalų atliekų perdirbimo pajėgumai nėra dideli ir statistinės informacijos poreikį gali patenkinti vien GPAIS renkami duomenys.
„Prievolė apskaityti lieka vadovaujantis visais teisės aktais, kurie reguliuoja atliekų tvarkymo ir buhalterinę apskaitą. Tiesiog šiuo metu yra GPAI sistema (...), kurioje yra teikiama ir valstybės institucijos paskui tarpusavyje pasidalins ta informacija“, – pristatydama pataisas teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armlonaitė
Didžioji dalis Lietuvoje susidarančių metalų atliekų yra eksportuojama. 2021 metais iš jų produktus gamino devyni atliekų tvarkytojai. Pernai 5 proc. šių atliekų buvo perdirbta Lietuvoje, apie 83 proc. išvežta, o įvežta apie 590 tūkst. tonų, iš kurių apie 4 proc. perdirbta šalyje, o apie 89 proc. išvežta.
