„Tai svarbiausia ir sudėtingiausia šios kadencijos Aplinkos ministerijos reforma, kurios laukta 30 metų. Prie dabartinių 2,3 tūkst. Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų prisijungs dar 900. Pagaliau išskaidrės žemės panaudojimo procesai, žemės skirstytojo funkcijas atiduodant pačioms savivaldybėms bus daug efektyviau ir ūkiškiau panaudojama miestų žemė.
Procesų priežiūra stiprės, nes nebeliks funkcijų atskyrimo tarp Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Nacionalinės žemės tarnybos. Kontrole užsiims viena tarnyba“, – procesų skaidrumą ir administracinės naštos mažinimą akcentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Seimo priimtu naujos redakcijos Žemės įstatymu ir su šia pertvarka susijusiais dar 17 įstatymų pakeitimų numatoma nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybinės žemės valdymą ir naudojimą miestuose ir miesteliuose patikėjimo teise perduoti 60 savivaldybių.
Savivaldybėms išplėtus patikėjimo teisės ribas, bus sudarytos geresnės sąlygos priimti sprendimus dėl investicijų plėtros, viešųjų paslaugų prieinamumo bei užtikrinti vienodi procesai, leidžiantys efektyviau valdyti ir naudoti valstybinę žemę. Vietos savivalda atliks ne formalų, o realų valstybinės žemės šeimininko vaidmenį ir bus labiau motyvuota vykdyti įsipareigojimus bendruomenei, atstovauti jos interesams.
Pertvarka bus įgyvendinama dviem etapais. Pirmajame etape Aplinkos ministerija nuo 2023 m. sausio 4 d. perims Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumą ir formuos valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse. Tokiu būdu su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu, teritorijų planavimu ir statybos sritimis susijusių sričių politikos formavimas bus konsoliduotas vienoje institucijoje – Aplinkos ministerijoje.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės taps valstybinės žemės valdytojomis (patikėtinėmis) miestų ir miestelių administracinėse ribose. Žemės ūkio ministerija formuos žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo plėtros politiką.
Antrajame etape, atlikus NŽT atliekamų funkcijų analizę, planuojami kokybiniai procedūrų ir vykdomų funkcijų pokyčiai, bus tobulinamas teisinis reguliavimas.
Įgyvendinus reformą, pirmiausia bus nuosekliai formuojama vieninga valstybės politika aplinkosaugos, valstybinės žemės valdymo ir naudojimo, teritorijų planavimo, urbanistikos, statybos ir jos priežiūros srityse. Bus užbaigta darbų sekos grandinė pradedant žemės sklypo suformavimu, statinio ar pastato suprojektavimu ar statyba ir baigiant nekilnojamųjų daiktų registravimu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre.
Vietos savivalda, turinti valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, bus labiau motyvuota racionaliai ir efektyviai naudoti miestų ir miestelių teritorijas.
Sumažės derinančių institucijų tiek teritorijų planavimo, tiek ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesuose. Pagerės verslo, ekonomikos, teritorinės infrastruktūros vystymo prielaidos.