„Kiekvienas turbūt iš mūsų žinome posakį, kad Seimas yra visuomenės atspindys, jos veidrodis. Šioje salėje, kaip ir už jos ribų, žinoma, pasitaiko visko, tačiau atspindys veidrodyje jau kartais šokiruoja ir visuomenę“, – apibendrindama pavasario sesiją sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Esu įsitikinusi, kad politikai negali nusimesti atsakomybės už savo poelgius ir žodžius šioje erdvėje. Nesivadovaukime tik emocijomis ar noru patekti į vienadienes antraštes. Kad ir kokie būtų nuomonių, požiūrių ar įsitikinimų skirtumai, esant dabartinei geopolitinei situacijai, turime rasti valios dirbti išvien, be nepateisinamo delsimo priimti šiuo metu reikalingiausius sprendimus“, – teigė ji.
Politinis sezonas kovą pradėtas vienbalsiais sprendimais reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje, antroje jo pusėje atmosferą daugiausiai kaitino valdančiųjų ir opozicijos kivirčai, vienu metu peraugę į posėdžiavimą skirtingose salėse.
Seimas per pavasario sesiją padidino finansavimą krašto apsaugos sistemai, užtikrino socialines garantijas karo pabėgėliams iš Ukrainos, patvirtino Vyriausybės priemones infliacijos padariniams mažinti, priėmė tiesioginiams merų rinkimams rengti būtinas Konstitucijos pataisas.
Seimas sprendė ir dėl įprastai aštrias diskusijas sukeliančių iniciatyvų: Vytautas Landsbergis pripažintas pirmuoju faktiniu šalies vadovu atkūrus nepriklausomybę, atsisakyta amžino pagalbiniam apvaisinimui sukurtų embrionų šaldymo, pirmąją stadiją įveikė projektai dėl civilinės sąjungos, nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo.
„Pagrindinė šios sesijos tema, jos leitmotyvas buvo karas Ukrainoje. Pirmiausia pradėjome nuo paramos Ukrainai – parama pabėgėliams, saugumo, gynybos pajėgumų stiprinimas, daugiau lėšų gynybai“, – ketvirtadienį apibendrindama sesijos rezultatus žurnalistams sakė Seimo pirmininkė.
Seimas į pavasario sesiją susirinko praėjus dviem savaitėms nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ir pirmąją jos dieną ėmėsi biudžeto pataisos, kuria lėšos gynybai šiemet padidintos iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto. Per savaitę apsvarstyta ir priimta pataisa prie anksčiau gynybai numatytų daugiau nei 1,2 mlrd. eurų pridėjo papildomus beveik 300 mln. eurų.
Vėliau Seimas antrą kartą tikslino biudžetą, kad būtų sušvelninti kainų augimo padariniai sunkiai besiverčiantiesiems. Antiinfliaciniu paketu padidintos pensijos, neapmokestinamasis pajamų dydis, patvirtintos kompensacijos gyventojams už dujas ir elektrą. Iš viso infliacijos pasekmėms švelninti numatyta 973 mln. eurų.
Balandį parlamentas priėmė tris Konstitucijos pakeitimus. Be tiesioginių merų rinkimų įteisinimo, leista į Seimą kandidatuoti praėjus dešimčiai metų po apkaltos. Taip įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas per apkaltą iš prezidento pareigų pašalinto Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą. Iki tol galiojo amžinas draudimas per apkaltą pašalintiems asmenims kandidatuoti į pareigas, kurioms reikia konstitucinės priesaikos, ir EŽTT jį pripažino neproporcingu.
Trečioji tą pačią dieną priimta Konstitucijos pataisa leido į Seimą kandidatuoti sulaukus 21, o ne 25 metų.
Dėl šių Konstitucijos pataisų priėmimo Lietuvoje vienai dienai buvo nutraukta nepaprastoji padėtis, įvesta vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą. Šią savaitę baigiantis pavasario sesijai nepaprastoji padėtis dėl karo Ukrainoje pratęsta iki rugsėjo 15 dienos.
Pavasario sesijos darbą Seimo pirmininkė sakė vertinanti pozityviai, nors pripažino, kad „pasitaikė nemalonių epizodų“, kai opozicija porą savaičių boikotavo Seimo darbą kilus konfliktui dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.
Opozicija paliko Seimo posėdžių salę, kai valdantiesiems sušaukus nenumatytą posėdį per interpeliacijos procedūrą K. Navickas liko žemės ūkio ministro poste. Dvi savaites boikotavę Seimo plenarinius ir komitetų posėdžius bei alternatyviai rinkęsi posėdžiauti į istorinę Kovo 11-osios salę opozicijos atstovai grįžo į pagrindinę salę valdantiesiems sutikus pateikti jų siūlomus antiinfliacinius paketus.
Visiems keturiems projektams dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų šildymui, karštam vandeniui, elektrai ir dujoms, neapmokestinamojo pajamų dydžio prilyginimo minimaliai algai, mažesnių akcizų degalams, elektros rinkos liberalizavimo atidėjimo per pateikimą nepritarta, jie grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Seimo pirmininkė kaip pasiekimą nurodė į priekį pajudėjusį Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris leistų tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių poroms įteisinti savo santykius.
„Civilinės sąjungos praėjimą per pateikimą mes turėtume vertinti kaip pasiekimą, nes pirmą kartą pateikimo stadiją praeina toks projektas. Žinoma, jis yra kompromisinis. Rudenį turėsime uždavinį, kad tas projektas judėtų į priekį“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Seimas gegužę po pateikimo pritarė dviem alternatyviai pateiktiems projektams dėl kartu gyvenančių nesusituokusių porų.
Civilinės sąjungos įstatymas leistų porai sudaryti civilinę sąjungą, o konservatyvesni politikai siūlo Civiliniame kodekse įtvirtinti „artimo ryšio“ institutą. Pasak jų, „artimo ryšio“ įteisinimas nesusituokusiųjų neprilygintų šeimai, priešingai nei pirmasis projektas.
Civilinės sąjungos įstatymo projektą parengę valdančiųjų politikai laiko jį kompromisiniu, palyginti su pernai Seime atmestu partnerystės įteisinimu.
Seime baigiantis pavasario sesijai taip pat po pateikimo pritarta nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimui, už tai siūlant nebe baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Visus šiuos projektus toliau planuojama svarstyti rudens sesijos metu.
Paskutinę pavasario sesijos dieną parlamentas priėmė daug diskusijų kėlusį įstatymą, kuriuo Aukščiausiajai Tarybai vadovavęs Vytautas Landsbergis pripažintas pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu.
Seimo pavasario sesija prasideda kovo 10 ir baigiasi birželio 30 dieną. Į eilinę rudens sesiją parlamentas rinksis rugsėjo 10-ąją, tačiau liepos mėnesį numatoma šaukti vienos dienos neeilinę sesiją ratifikuoti Suomijos ir Švedijos narystę NATO.
