Parlamentas 82 balsais „už“, 37 balsais „prieš“ ir trims parlamentarams susilaikius priėmė tokį Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą.
Teisės aktas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.
Įstatymu įtvirtinta, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, jei jis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę.
Tokia rašyba būtų galima ir tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Dar vienas variantas – originali asmenvardžių rašyba dokumentuose būtų leidžiama, jei jis vardą ir pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Seimo salėje – aršus pasipriešinimas
Prieš priimant sprendimą, Seimo salėje vyko aštrios diskusijos. „Vardan Lietuvos“ atstovė Rima Baškienė teigė, kad sprendimas dėl asmenvardžių yra svarbus vertybiškai. Vis dėlto parlamentarė kvietė kolegas įvertinti visumą.
„Ir taip supriešintoje visuomenėje šis balsavimas išties nuvils didelę dalį lietuvybę puoselėjančių žmonių. Norėdami spręsti individualias problemas ir jas iškelti aukščiau valstybinės kalbos, norėdami patikti arba įtikti kažkam, einame buldozeriu per pamatinę mūsų tautos vertybę – valstybinę kalbą.
Mes nesistengiame įsigilinti ir pasinaudoti Latvijos patirtimi. Ar įvertinome atsakingai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) argumentus, kalbos žinovų nuomonę? Teisės departamento pastabos surašytuos puslapuose prieš šitą priėmimą, manau, irgi, nei jūsų perkaitytos, nei įvertintos. Kaip jaustumėmės dabar išdavę Justiną Marcinkevičių ir kitus mūsų tautos šviesuolius, kurie nuolat kvietė saugoti ir ginti valstybinę kalbą?“ – kalbėjo R. Baškienė.
Sprendimui priešinosi ir Seimo narys Stasys Tumėnas. Jis teigė, kad nėra prasmės iš naujo pateikti argumentus, kodėl nereikėtų pritarti pataisoms.
„Priežastys niekam nereikalingos“, – sakė S. Tumėnas.
Tuomet paralmentaras pridūrė, kad Lietuva šiuo metu yra ypatingai susipriešinusi, o šis klausimas visuomenę tik dar labiau skaldys.
„Ar ne mes patys, gerbiami Seimo nariai, prie to prisidedame? Prisidedame, nes ignoruojame Konstitucinio teismo 1999, 2009, 2014 m. išaiškinimus, ignoruojame Teises departamento išvadas. Tai, kas čia vyksta, yra ne specialistų, kalbininkų, sprendimas, o, deja, politinis sprendimas. Kaip galime kalbėti apie pilietinės visuomenės stiprinimą, kai tokie dalykai vyksta“, – sakė S. Tumėnas.
Prieš pasisakė ir Dainius Kepenis. Seimo salėje parlamentarui išsakant savo argumentus prieš, buvo priminta užsidėti kaukę.
Prieš balsavimą paralamentaras Audronius Ažubalis sakė, kad Seimo nariai, balsuosiantys už šį projektą, „nori ar nenori, atsistos šalia to metu jedinstvos pasekėjų“.
Sprendimas, svarbus lietuviams
Laisvės partijos atstovė Ieva Pakarklytė priminė, kad šis klausimas politikų darbotvarkėje yra jau kurį laiką.
„Šis projektas yra labai svarbus pasaulio lietuviams, mūsų diasporai, mišrioms šeimoms. Tai yra praktinis klausimas, su kuriuo dalis šeimų susiduria kasdien“, – kalbėjo parlamentarė.
Pasak jos, lietuvybę galima puoselėti nepriklausomai nuo to, ar Tavo pavardėje yra raidės W, X ar Q.
„Tai parodo mūsų diasporos atstovai, kurie yra didelis lietuvybės puoselėtojai net ir jei ir turi kitokias pavardes. De facto, dokumentuose ir taip turime tokių asmenvardžių, bet tai yra priimama teismo sprendimu“, – teigė I. Pakarklytė.
Teisingumo ministrė, Laisvės partijos atstovė Evelina Dobrovolska teigė, kad tai nėra vertybinis klausimas, o teisinis klausimas. Pasak ministrės, kiekvienoje byloje dėl asmenvardžių rašybos teismas kreipiasi į VLKK, gana jų nuomonę ir netgi komisijai prieštaraujant, teismas priima asmeniui palankų sprendimą.
„Teismas pažymi, kad taiso teisinę spragą ir atlieka įstatymo leidėjo valią, iš esmės priima sprendimą ten, kur nėra teisinio ginčo. Ignoravome šią problemą daugelį metų, reikia drąsos pripažinti, kad mes nespredžiame, ar leisti rašyti tris raides, mes sprendžiame, ar mūsų piliečiai turėtų eiti į teismus, ar galėtų oriai pasinaudoti administracine paslauga“, – kalbėjo E. Dobrovolska.
Teisė atsilieka nuo gyvenimo
Kitas laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas teigė, kad teisė dažnai atsilieka nuo gyvenimo. Taip įvyko ir dėl asmenvardžių rašybos klausimo.
„Teisė dažnai atsilieka nuo gyvenimo ta prasme, nes paprasčiausiai kartais atsitinka, kad gyvenimiškil, visuomeniški santykiai, tai, kas vyksta už Seimo, rūmų, salės, susiklosto anksčiau nei teisė po to juos sureguliuoja.
Turime dar rimtesnę situaciją, kai Seimas, nepatvirtindamas tokio įstatymo ilgus metus atsiliko ne tik nuo gyvenimo, bet ir nuo pačios teisės. Teisės, kuri man, kaip liberalui, yra aiški ir paprasta – asmens vardas ir pavardė priklauso jam, tai yra jo nuosavybė ir niekas neturėtų tos teisės atimti.
Žinoma, jeigu manęs klausosi vienas kitas ne liberalas, tai jam gali atrodyti, kad mano argumentas nėra įtikinantis, bet tai yra aiškus atsakymas, kad teisė šiuo atveju susiklostė ir daugybės teismų sprendimuose teismų praktika užrašyti asmenvardį jau yra susiklosčiusi. Tai jau vyksta, tad padarykime sprendimą teisingą visomis prasmėmis ir užtikrinkime, kad ši teisė žmogui yra garantuojama Lietuvoje“, – kalbėjo V. Mitalas.
„Mes žengėme vieną žingsnį link civilizuoto asmens tapatybės dokumento. Būtų gerai, kad ateityje žengtume ir antrą žingsnį dėl diakritinių ženklų“, – po balsavimo kalbėjo parlamentaras Kęstutis Masiulis.
Ilgalaikė diskusija
Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai siūlė leisti dokumentuose pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais, tačiau šis pasiūlymas nesurinko reikiamos paramos.
Valdantieji iš principo sako pritariantys diakritinių ženklų įteisinimui, tačiau pažymi, kad tai – tolesnės diskusijos klausimas, nes pakeitimams reikėtų suderinti informacines sistemas, skirti papildomų lėšų iš biudžeto.
Seimas anksčiau per svarstymą atmetė alternatyvų kelių Seimo narių siūlytą variantą, kad su užsieniečiu santuoką sudariusio Lietuvos piliečio ir tokių sutuoktinių vaikų pavardės asmens dokumentuose perrašomos lietuviškais rašmenimis. Pagal šį projektą originali rašyba būtų buvusi leista paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.
Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyko kelis dešimtmečius, parlamente ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau iki šiol nepakakdavo balsų jiems priimti.
Vieni politikai siūlė leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti laikosi pozicijos, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlė asmenvardžius rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.
Iki šiol užsieniečiai ir jų sutuoktiniai, norintys originalių pavardžių pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, privalo kaskart šią poziciją ginti teismuose, iki šiol priėmusiuose jiems palankius sprendimus.
Galimybės rašyti pavardes originaliais rašmenimis taip pat siekia Lietuvos lenkai, šis klausimas nuolat keliamas per dvišalius Lietuvos ir Lenkijos politikų susitikimus.
