Dėl tiesioginių merų rinkimų ir per apkaltą iš pareigų pašalintų asmenų galimybės kandidatuoti į pareigas, kurioms reikia konstitucinės priesaikos, vyks pirmasis balsavimas dėl priėmimo. Tuo tarpu dėl kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo nuo 25 iki 21 metų numatytas galutinis balsavimas – antrasis priėmimas.
Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Pataisoms priimti reikia, kad per kiekvieną priėmimą už jas balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
Tiesioginius merų rinkimus į Konstituciją siekiama įrašyti po Konstitucinio Teismo sprendimo, kad jie negalimi nepakeitus pagrindinio šalies įstatymo. Pernai balandį paskelbtas nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Politikai siekia kuo greičiau priimti Konstitucijos pataisą, kad paskui galėtų keisti susijusius įstatymus ir ruoštis savivaldos rinkimams.
Pirmojo priėmimo procedūra numatyta ir dėl Konstitucijos pataisos, kuri leistų kandidatuoti per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui.
Konstitucijos 74 straipsnio pataisa nustatytų, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu susijusias pareigas galėtų užimti nuo pašalinimo praėjus ne mažiau kaip dešimčiai metų.
Konstitucija keičiama siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą per apkaltą iš prezidento posto pašalinto R. Pakso byloje prieš Lietuvą.
2011 metais EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
Seimas ne kartą mėgino priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, tačiau vis pritrūkdavo balsų. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas dėl to Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
Galutinis, antrasis balsavimas dėl priėmimo, numatytas Konstitucijos pakeitimui, kad kandidatams į Seimą vietoje dabartinių 25-erių būtų taikomas 21 metų amžiaus cenzas.
Pataisą dėl kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo dar praėjusioje kadencijoje pateikė dabartinė Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pataisos autorė argumentuoja, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus 21-erių sulaukęs asmuo jau gali būti renkamas į Europos Parlamentą.
Tuo tarpu 25 metų riba renkant asmenis į nacionalinius parlamentus yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje, šį cenzą taiko tik dar trys šalys: Italija, Graikija ir Kipras, nurodoma pataisos aiškinamajame rašte.
