Pasak projekto iniciatorės Ieva Pakarklytės, šiuo metu įstatymai jau numato, kad asmenys, kuriems yra skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir dėl to panaikintas leidimas turėti ginklą, praranda nepriekaištingos reputacijos statusą, todėl jie trejus metus neturi teisės įsigyti bei turėti ginklų.
Tačiau, kaip teigia įstatymo pakeitimo rengėjai, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu žmonėms, kuriems skiriamas minėtas orderis, leidimas laikyti ar nešiotis ginklus yra tik apribojamas.
Dėl šios priežasties formaliai išliekama nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir negalioja apribojimas trejus metus turėti ginklų.
„Šio projekto esmė yra, kad asmenims, kuriems buvo paskirtas nuo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, būtų neišduodamas arba panaikinimas leidimas trejiems metams nuo orderio galiojimo pradžios vietoje de facto veikiančio 15 dienų ribojimo“, – kalbėjo politikė.
Jei parlamentarai priimtų šiuos pakeitimus, apsaugos nuo smurto orderis apribotų teisę laikyti ir nešiotis ginklus ne tik 15 dienų, kol galioja orderis, bet trejus metus po šio orderio skyrimo.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius klausė, ar siūlomi pakeitimai nebus meškos paslauga apribojant ginklų įsigijimą, laikymą esant karinio konflikto grėsmei.
„Žmonėms, kurie nekelia šitų rizikų gaus leidimus. Mes kalbame apie mažą, bet didelę riziką keliančių žmonių dalį. Tokių žmonių nėra daug (...). Šitą orderį asmenys turi teisę skųsti. Tai jį panaikinus draudimas laikyti ir nešiotis ginklą taipogi nebegaliotų“, – į tokį klausimą atsakė I. Pakarklytė.
Ji taip pat pabrėžė, jog dėl taikomo laikotarpio bus galima diskutuoti toliau komitetuose.
Reikėtų išklausyti specialią programą
Parlamentas taip pat apsisprendė pradėti svarstyti dar vieną minėto įstatymo pataisą, kad asmenims, kuriems išduotas orderis, leidimas laikyti ginklus apribojamas trims mėnesiams nuo paskutinės paskirto apsaugos smurto artimoje aplinkoje orderio galiojimo dienos, o kaip papildoma priemonė nustatomas įpareigojimas išklausyti smurtinio elgesio keitimo programą.
„Nors apie kelis šimtus žmonių, kurie turi ginklą, gauna smurto orderį, kasmet panaikinta teisė į ginklą trejiems metas yra praktiškai niekam. Praktikoje yra, kad pareigūnas paima leidimą ir ginklus, palaiko dvis savaites kol baigiasi smurto orderis“, – kalbėjo iniciatorė „laisvietė“ Morgana Danielė.
„Mano projekte atsiranda prevencija ir atsiranda trijų mėnesių apribojimo, ne ginklo teisės atėmimo, sąvoka, o toliau jau sprendžia policijos pareigūnas“, – pabrėžė ji.
Abu pakeitimai bus svarstomi Seimo Žmogaus teisių komitete, jiems paprašytos ir Vyriausybės išvados.
Apsaugos nuo smurto orderis galioja 15 dienų, kai asmeniui bet kuriuo atveju neleidžiama gyventi kartu ar artintis prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens.
Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2020 metais dėl smurto artimoje aplinkoje gyvybę prarado 28 asmenys, 2021-aisis – 21, 2022-aisiais – 25.
Pernai liepą pradėjus veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, pareigūnai per metus skyrė daugiau kaip 20 tūkst. orderių.
2023 metais užfiksuoti 25 nužudymai artimoje aplinkoje, 2022-aisiais tokių atvejų buvo 22.
Apie ginklų įsigijimo griežtinimą pradėta kalbėti po liepos mėnesį įvykusių nelaimių, kai per tris dienas Lietuvoje užfiksuoti trys atvejai, per kuriuos dėl smurto artimoje aplinkoje žuvo penki žmonės.
