Pateikimo stadijoje įstatymų paketą parėmė 54 parlamentarai, 47 balsavo prieš, 6 Seimo nariai susilaikė.
Pasak įstatymą pristačiusios vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, pastaroji pertvarka leis tinkamiau užtikrinti efektyvią teisėsaugos tarnybų veiklą.
„Visi suvokiame, kad geopolitinė ir saugumo situacija yra pasikeitusi. Ji reikalauja sisteminių sprendimų saugumo srityje. Todėl, siekiant stiprinti valstybės saugumą, visuomenės saugumą, būtina mažinti mūsų tarnybų fragmentaciją ir konsoliduoti viešąjį saugumą užtikrinančių tarnybų kompetencijas“, – ketvirtadienį iš Seimo salės tribūnos teigė A. Bilotaitė.
VRM nurodo, kad VST, integruota į Policiją, tęs veiklą kaip atskiras juridinis asmuo – Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendins policijos generalinis komisaras. Integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės VST struktūros pagrindu, išlaikant tarnybos nustatytų uždavinių tęstinumą.
Ministerijos vertinimu, pertvarkius VST, valstybės ginkluota gynyba nenukentėtų – priešingai, tikimasi, kad VST pertvarkos metu bus skirtas papildomas dėmesys pareigūnų pasirengimui veikti karo metu. Pagal tarptautinę teisę specializuoto policijos padalinio priskyrimas ginkluotosioms pajėgoms galimas, numatant tai valstybės teisės aktuose.
Siūloma reorganizuoti policijos darbą ir palikti 5 apygardų vyriausiuosius komisariatus
VRM teikiamais įstatymo projektais siūloma ne tik integruoti VST į policiją, bet ir reorganizuoti policijos veiklą – palikti tik 5 apygardų vyriausiuosius komisariatus (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus). Po pertvarkos policijos sistema atitiks prokuratūros ir teisminių institucijų teritorinio išdėstymo ribas.
Viliamasi, kad sumažėjus juridinių asmenų skaičiui bus pašalintos perteklinės valdymo grandys, efektyviau organizuojama veikla ir užtikrinama veiklos kontrolė.
„Sustambinus struktūrą net ir atokiausiuose šalies kampeliuose galėsime pasitelkti didelius policijos pajėgumus“, – teigė ministrė, pabrėždama, kad pokyčiai užtikrins didesnį saugumą regionuose.
Papildomai bus įsteigti keturi policijos komisariatai – Marijampolės m., Tauragės raj., Utenos raj. ir Alytaus m. ir raj. savivaldybių teritorijai prižiūrėti. Policijos departamento pavadinimas bus keičiamas į „Lietuvos policija“.
Pokyčius numatoma įgyvendinti etapais – nuostatos, susijusios su VST integravimu į policijos sistemą įsigaliotų nuo 2024 m. kovo 1 d., o nuostatos, susijusios su administraciniais pokyčiais policijoje – nuo 2024 m. liepos 1 d.
Opozicija kėlė klausimus dėl ministrės intelektinių galimybių
Parlamento opozicija, jau anksčiau kėlusi klausimus dėl VST pertvarkos būtinybės, ir toliau išlieka skeptiška. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nariai ministrės teiravosi, kokiu pagrindu A. Bilotaitė siūlo pastarąją reformą ir abejojo, ar tai nėra politinis sprendimas.
Seimo narys Vytautas Bakas kėlė klausimus ir dėl ministrės intelekto. Politikas priminė, kad VST yra itin svarbi institucija užtikrinanti viešąją tvarką ir atrėmusi migrantų krizę bei suvaldžiusi riaušes prie Seimo.
„Tai daug ką pasako apie jūsų, kaip ministrės, intelektą, kai jūs iš Seimo tribūnos šitaip pažeminate tarnybą, kuri atliko didžiulę istorinę misiją ir turi dabar didžiulę misiją nacionalinio saugumo srityje. (...) Priminsiu, kad Viešojo saugumo tarnyba, kuriai, pasak jūsų, trūksta intelekto, stovėjo migrantų krizės priešakyje, kai jūs darėte viešųjų ryšių akcijas ir naikinote žmogaus teisių sistemą. (...) Mano klausimas – ar jums netrūksta intelekto suprasti, kad naikinti Viešojo saugumo tarnybą reiškiasi silpninti mūsų nacionalinio saugumo institucijas?“ – kėlė klausimą V. Bakas.
A. Bilotaitė paragino parlamentarą neklaidinti visuomenės. Ji pabrėžė, kad kalba apie analitinį tarnybos potencialą – gebėjimą naudotis moderniomis technologijomis, žinybine informacija.
„Aš kalbu apie analitinį potencialą ir prašau neklaidinti“, – V. Bakui atsakė ministrė.
Tuo metu ekspremjeras Saulius Skvernelis ragino ministrę paaiškinti šio, pasak jo, politinio sprendimo argumentus. Jo teigimu, VST, siekdama stiprinti savo veiklą, jau anksčiau yra pasikreipusi į VRM, prašant suteikti tarnybai kriminalinės žvalgybos subjekto statusą. Tačiau, S. Skvernelis nurodo, kad tai nebuvo padaryta.
„Panašu, kad susiduriame su situacija, kai trūksta ne tik intelekto, bet ir sąžinės“, – konstatavo S. Skvernelis.
„Pasakykite, kokiais politiniais motyvais toks sprendimas yra priimtas?“ – ragino jis.
„Viešas interesas ir valstybės nacionalinio saugumo dalykai“, – atsakė ministrė pažymėdama, kad VST pertvarkos klausimas nėra politinis.
Po pateikimo klausimas bus svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK). Papildomu komitetu paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
