Pensijų fondams taip pat leista tiesiogiai investuoti į infrastruktūrą, nebiržinių įmonių vertybinius popierius – jų akcijas ar obligacijas, išvestines finansines priemones.
Numatytas apribojimas – į nebiržinius vertybinius popierius galima bus investuoti iki 20 proc. pensijų fondų grynųjų aktyvų, į nekilnojamąjį turtą ir infrastruktūrą – iki 30 proc. (abiem atvejais – iki 5 proc. į vieną objektą).
Bendra visų šių pensijų fondų investicijų suma negalės būti didesnė kaip 40 proc. jų grynųjų aktyvų.
Taip pat uždrausta investuoti į kriptoturtą ir teisę į jį suteikiančius vertybinius popierius.
Finansų ministerijos teigimu, pokyčiai sudarys galimybes pensijų fondams daugiau investuoti į Lietuvos saugumo sektorių, lėšas nukreipti į vietinius verslus, stiprinti indėlį plečiant šalies kapitalo rinką, didins sektoriaus atsparumą.
Papildomos pensijų fondų investuotos lėšos taip bus nukreipiamos į tikslinius sektorius, pavyzdžiui, gynybos, taip pat per įvairias finansines priemones, pavyzdžiui, į nacionalinį plėtros banką ILTE.
Iki šiol pensijų fondų valdytojai turtą galėjo investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, indėlius, kai kuriais atvejais turtas galėjo būti investuojamas ir rizikos, privataus kapitalo ir kitų alternatyvių turto klasių rinkose.
Lietuvoje veikiančiuose pensijų fonduose sukaupta per 9,4 mlrd. eurų, tačiau tiesioginės jų investicijos šalies viduje sudaro tik apie 1,1 mlrd. eurų.
Anksčiau svarstyta, kad, skatinant pensijų fondų investicijas Lietuvoje, jiems gali būti leista investuoti ir į gynybos pramonės bendrovių leidžiamas obligacijas.
