Baigus svarstymus komitetuose antradienį parlamentarai vieną po kito priėmė kiek pakeistus teisės aktų projektus.
Prastovų dėl karantino įteisinimas
Seimas pakeitė Darbo kodeksą ir numatė, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą kai Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir dėl to darbdavys negali suteikti darbo. Tokiu atveju negalima reikalauti, kad darbuotojas atvyktų į darbą.
Po pakeitimų komitete pataisose neliko Vyriausybės siūlytos nuostatos, kad tokiu atveju darbdavys mokėtų darbuotojui 40 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA), o valstybė – 60 proc. MMA.
Pagal naujausią Darbo kodekso nuostatą prastovos metu darbuotojui mokama ne mažesnį kaip MMA už visą etatą. Tačiau kartu numatoma, kad darbdavio patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka.
Pagal naujausios šio įstatymo pakeitimus, kuriems Seimas taip pat pritarė didesnėms išmokoms iš valstybės.
Kai per prastovą darbdaviai išlaikys darbuotojo darbo vietą, jam bus mokama subsidija, kuri priklausys nuo konkretaus darbuotojo algos.
Pagal priimtą įstatymą, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimto asmens priskaičiuoto darbo užmokesčio ir sudaro 60 proc. apskaičiuotų lėšų arba 90 proc. apskaičiuotų lėšų Vyriausybei nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose, bet ne daugiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.
Gavus subsidiją darbo vietą bus būtina išlaikyti bent tris mėnesius.
Lėšos subsidijai bus mokamos iš Garantinio fondo lėšų. Iš jo 257 eurų dydžio išmoka būtų mokama ir savarankiškai dirbantiems asmenims, jeigu jie per pastaruosius metus iki karantino paskelbimo įmokas mokėjo bent 3 mėnesius.
Kai paskelbiama ekstremali situacija arba karantinas ir uždaromos profesinės mokyklose, kuriose mokosi Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, jiems vis tiek mokama 236 eurų stipendija, nors pats ugdymo procesas laikinai nevyksta arba yra vykdomas nuotoliniu būdu.
Ligos išmoka
Pagal Seimo priimtą pataisą Ligos išmoka asmeniui, kuris karantino metu vykdydamas profesinės funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios paskelbtas karantinas, mokama iš „Sodros“ ir yra lygi 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Paprastai kalbant, jeigu, pvz., gydytojai gydys koronavirusu užsikrėtusį asmenį ir dėl to susirgs, ligos laikotarpiu jam bus mokama bus tokia pati suma kaip ir jo gaunamas atlyginimas į rankas.
Prižiūrint pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, taip pat pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų, išmoka vaiko motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), jeigu abiem tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems (jam) darbdavys nepaskelbė prastovos, taip pat budinčiam globotojui ar globėjui iš „Sodros“ lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip iki Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos. Šios išmokos dydis yra lygus 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Kitaip tariant, jeigu dėl paskelbto karantino būtina prižiūrėti vaiką, o galimybės dirbti nuotoliniu būdu nėra ir darbdavys nepaskelbė prastovos, tai nuo pirmos iki paskutinės karantino dienos galima pretenduoti į ligos išmoką.
Kredito atostogos
Seimas pakeitė Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą. Jame atsirado nuostata, kad būsto kredito mokėjimą bus galima atidėti tada, kai jo gavėjas neteks bent trečdalio savo pajamų. Kredito mokėjimą gavėjo prašymu bus galima atidėti iki 3 mėnesių terminui.
Taip pat pakeistas ir Vartojimo kredito įstatymas. Taigi, kai žmogus neteks trečdalio pajamų, jis galės prašyti atidėti ir vartojimo kredito mokėjimą.
Tiesa, ir vienu ir kitu atveju, bus galima laikinai nemokėti tik kredito įmokų, tačiau kredito palūkanas vis tiek reikės mokėti.
Vyriausybei leista skolintis
Be kita ko, pakeitus Valstybės skolos įstatymą, taip pat šių metų valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymą, panaikinti teisiniai ribojimai Vyriausybei skolintis papildomų lėšų.
Kol kas skolos limitas padidintas iki 5,4 mlrd. eurų, dar valstybė galės prisiimti garantijų iki 764 mln. eurų ir paskolų ekonomikai skatinti – iki 500 mln. eurų.
Tačiau priimtame įstatyme taip pat numatyta, kad Vyriausybė turi teisę viršyti šiuos limitus.
Papildomos garantijos darbuotojams
Parlamentarai vienbalsiai priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas ir išplėtė socialines garantijas turinčių darbuotojų ratą. Garantijos bus taikomos ne tik sveikatos priežiūros įstaigų specialistams, bet ir kitiems darbuotojams (oro uostų, uosto darbuotojams, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, higienos specialistams ir kt.), kurie pasitelkiami likviduojant ypač pavojingas ligas.
Darbuotojai draudžiami darbingumo netekimo atvejais valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne didesne kaip 48 minimalios mėnesinės algos;
darbuotojui mirus nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, kai apsikrėtimas susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, mirusiojo sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams, mokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio kompensacija. Mirusysis laidojamas valstybės lėšomis;
darbuotojui dėl apsikrėtimo ypač pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento ar dirbant židinyje netekus dalies sveikatos ir darbingumo, neatsižvelgiant į draudimo išmokas, išmokama nuo 1 iki 5 metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Kompensacijos dydžius, atsižvelgiant į sveikatos ir darbingumo netekimo laipsnį, ir kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Mokesčių mokėjimo atidėjimas
Seimo priimtomis Mokesčių administravimo įstatymo pataisomis padidinta sunkumų turinčių įmonių galimybė stabilizuoti savo finansinę būklę, taikant mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą.
Panaikintas šiuo metu galiojančiame Mokesčių administravimo įstatyme esantis apribojimas atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą, nustatant, kad ji gali būti atidėta (išdėstyta) ta pačia tvarka, kaip ir kitų mokesčių mokestinė nepriemoka.
Valdžia galės dirbti nuotoliniu būdu
Pataisius Seimo statutą Civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka paskelbiama ekstremalioji situacija, Seimo valdybos posėdis gali būti organizuojamas ir sprendimai priimami nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis.
Valdybos sprendimu komitetų ir komisijų posėdžiai galės būti organizuojami ir sprendimai priimami nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis.
Priėmus Vyriausybės ir Vietos savivaldos įstatymus nuotoliniu būdu ryšio priemonėmis galės dirbti ir Vyriausybė su savivaldybėmis.
