Už Šilumos ūkio įstatymo pataisų svarstymą balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo trys, o susilaikė 32. Pataisas Seimas svarstys pavasarį.
Savivaldai ūkio plėtrą siūloma leisti planuoti dešimčiai metų, daugiabučių sistemas galėtų prižiūrėti ir šilumos tiekėjai, be to, keliamas tikslas iki 2040 metų visą šilumą gaminti iš atsinaujinančių išteklių.
„Projektu siūloma turėti ilgalaikį šilumos tiekimo sistemos planavimą. Tikslas yra, kad šilumos sektorius būtų dekarbonizuotas iki 2050 metų“, – pristatydama pataisas sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.
„Aišku, bus įvairios technologijos. Galbūt bus ir tokių, kurių mes dar net nežinome šiandien, bet yra didžiulis potencialas šilumos talpyklų, kur bus galima kaupti perteklinę elektros energiją pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šilumos sektorius gali dalyvauti elektros balansavimo sistemoje, atliekinės šilumos surinkimas (bus aktualus – BNS), negaliu irgi paneigti to ir negaliu atmesti tikimybės, kad galbūt ateityje gali būti ir dalis atominės energetikos, mažosios energetikos, bet gamtinių dujų balanse neturėtų likti“, – pridūrė ji.
Pataisos nustato veiklos kriterijus pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams, naujus šilumos kainodaros principus – nepriklausomi gamintojai kainodarą privalėtų taikyti penkerius metus, būtų nustatyta nauja dalyvavimo aukcionuose tvarka.
Pakeitimais taip pat siūloma sustiprinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) kontrolę pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams. Taip pat siūloma leisti šilumos ūkio valdymą perduoti koncesijos, viešojo pirkimo ar pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu.
