Mažos vertės pirkimų riba padidinta apie 20 proc. atsižvelgiant į kainų kilimą dėl karo Ukrainoje.
Seimas antradienį priėmė tai numatančias Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas: už balsavo 117 Seimo nariai, prieš nebuvo, o du susilaikė.
Didinti maksimalias mažos vertės pirkimų ribas pasiūlė Švietimo ir mokslo komitetas, reaguodamas į Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prašymą.
Seimas taip pat žodžiu leido sudaryti sutartis, kai pirkimų vertė yra iki 15 tūkst. eurų, o ne iki 10 tūkst. eurų, kaip dabar.
Tokius mažos vertės pirkimus galima vykdyti neskelbiamų derybų būdu.
VPT: viešieji pirkimai bus efektyvesni, orientuoti į rezultatą
Seimui antradienį pritarus viešuosius pirkimus reguliuojančių įstatymų pataisoms, pirkimai bus efektyvesni ir orientuoti į rezultatą, ne į procesą, sako Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Darius Vedrickas.
Anot jo, perkančiosios organizacijos galės būti lankstesnės.
„Ženklūs palengvinimai supaprastintuose pirkimuose perkančiosioms organizacijoms suteiks galimybę lanksčiai ir operatyviai reaguoti į kylančius iššūkius“, – tarnybos pranešime teigė D. Vedrickas.
Antradienį Seimas pritarė Viešųjų pirkimų, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, bei Koncesijų įstatymų pakeitimams, kuriuos inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Pataisos numato, kad bus leidžiama pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, jeigu pirkimo dokumentuose bus netikslumų, o jei bus esminių klaidų, perkančioji organizacija galės nutraukti pirkimą.
Atsisakoma prievolės skaidyti pirkimą į dalis, sprendimai turės būti priimami atsižvelgiant į smulkiojo ir vidutinio verslo galimybes. Keičiant sutartis nebeliks ribojimo bendrai sutarties keitimo vertei. Atliekant supaprastintas skelbiamas derybas pirkimų procesą pagreitins ir galimybė praleisti paraiškų teikimo etapą.
Numatoma, kad pasiūlymų tikrinimo dėl jų atitikimo nacionalinio saugumo interesams procesas bus paprastesnis.
„Nors ne visur pavyko pasiekti norimą rezultatą, pavyzdžiui, atitikties nacionalinio saugumo interesams tikrinimo srityje, tačiau, manome, kad pakeitimai įneš aiškumo ir lankstumo – jais sprendžiama problema, kai priežiūrą atliekančios institucijos skirtingai vertina tą pačią situaciją – tokiu atveju šios institucijos turės vadovautis VPT formuojama praktika“, – sako D. Vedrickas.
