Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog tokias pataisas paskatino ekstremaliųjų situacijų, susijusių su COVID-19 plitimu, 2019 metais padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ Alytuje kilusiu gaisru, valdymas.
„Na, pirmiausia apnuogino, kad mūsų esama tiek civilinės saugos, tiek krizių valdymo sistema yra su esminiais trūkumais. Neefektyvumas pasireiškė tuo, kad viskas daugiau orientuota į patį procesą ir daug dubliavimosi yra, žinybiškumas“, – LRT radijui ketvirtadienį apie dabartinę sistemą kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Įstatymo pataisose pateikiama 18 teisės aktų.
„24 valandas bus stebima kas vyksta, bus priimami atitinkami sprendimai, bus vienose rankose ir stebėjimas, ir koordinavimas pačių krizinių situacijų, ir prevencija“, – sakė ministrė.
Jos teigimu, NKVC įkūrimas užtikrins visuomenės saugumą. Anot VRM, centras turėtų tapti svarbiausia operacinio lygmens institucija, atliekančia nuolatinę grėsmių Lietuvoje nacionalinio saugumo interesams stebėseną, vykdančia situacijų centro funkcijas.
„NKVC valstybės mastu koordinuotų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją, reagavimą į krizes, ir ekstremaliąsias situacijas, ir jų padarinių šalinimo priemones. NKVC taip pat suteikiami įgaliojimai pagal kompetenciją dalyvauti valdant krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir šalinant jų padarinius“, – nurodoma rašte.
Centras taip pat teiktų valstybės operacijų vadovui informaciją ir siūlymus dėl paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo organizavimo darbų, koordinuotų ir kontroliuotų valstybės operacijų vadovo sprendimų įgyvendinimą.
Siūloma, kad NKVC būtų ne atskira biudžetinė įstaiga, o Vyriausybės kanceliarijos struktūrinis padalinys, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) būtų naikinama, ją pakeistų Nacionalinė saugumo komisija (NSK), būtų atsisakyta ir savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų.
Nauja Nacionalinė saugumo komisija būtų politinė sprendimų derinimo platforma, ji teiktų pasiūlymus Vyriausybei dėl strateginių sprendimų, vertintų parengtį. NSK vadovautų premjeras, ją sudarytų Prezidentūros, žvalgybos, civilinės saugos, kitų pagrindinių šalies institucijų atstovai.
Pagal pakeitimus, NKVC atliktų kompetencijų centro vaidmenį, koordinuotų rezervą, teiktų informaciją sprendimų priėmėjams, nuolat stebėtų grėsmes.
Šiuo metu savivaldybėse veikia ekspertinio lygmens ekstremalių situacijų operacijų centrai ir politinio lygmens ekstremalių situacijų komisijos. Pasak A. Bilotaitės, jos atlieka perteklinę funkciją, todėl jų atsisakoma.
Skaičiuojama, kad NKVC įkūrimui reikėtų apie 1,1 mln. eurų. Anot ministrės, centras turėtų pradėti dirbti nuo sausio 1 dienos.
A. Bilotaitė taip pat pažymėjo, jog atsiras parengties pareigūnai, kurie turės pasirūpinti krizių valdymu ir pasiruošimu joms. Šie valstybės tarnautojai turėtų būti kiekvienoje savivaldybėje.
Parengties pareigūnas savivaldoje koordinuotų savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių, teritorijoje esančių kitų ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms bei užtikrintų savivaldybės pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais.
Šiems etatams įsteigti, skaičiuojama, reikėtų papildomai apie 2 mln. eurų.
Be kita ko, įstatymuose siekiama apibrėžti ir nevyriausybinių organizacijų pasitelkimą krizių bei ekstremaliųjų situacijų valdymui ir padarinių šalinimui, jų pajėgų pasirengimą ir mokymą.
