Seimas pirmą kartą pasipriešino prezidento Gitanos Nausėdos veto – ketvirtadienį nepritarė šalies vadovo siūlymui atsisakyti pataisų dėl miško žemės įsigijimų ribojimo.
Seimas pakartotinai balsavo, kad liepos pabaigoje priimti pakeitimai liktų galioti ir vienam ar susijusiems savininkams būtų galima įsigyti iki 1,5 tūkst. hektarų miško žemės. Už tai balsavo 90 Seimo narių, prieš buvo 8 parlamentarai.
G.Nausėda siūlė Seimui atšaukti pataisas dėl 1,5 tūkst. ha „lubų“ ir palikti iki šiol galiojusią tvarką, kuri nenumato jokių ribojimų.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas pabrėžė, kad dabar galioja ribojimai įsigyti dirbamos žemės, todėl tas pats principas turi būti taikomas ir miškų žemei.
To paties komiteto narys Kazys Starkevičius tvirtino, kad virš 1,5 tūkst. ha miško žemės dabar turi apie 10 asmenų.
Konservatorius Kęstutis Masiulis 1,5 tūkst. ha „lubas“ vadino tinkama riba, bet pabrėžė, jog „reikia sutvarkyti, kad miško žemės nebūtų galima supirkinėti per susijusius asmenis“.
„Jeigu ribojame, tai visiems ribokime“, – teigė K. Masiulis.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys piktinosi, kad svarstant veto dėl miškų žemės įsigijimų Kaimo reikalų komitete buvo pranešta apie Švedijos ambasados kreipimąsi į Prezidentūrą.
„Tai skandalingas atvejis“, – tvirtino P. Urbšys.
„Užsienio valstybės neturėtų kištis“, – pabrėžė ir konservatorius Mykolas Majauskas.
Šalies vadovo patarėjas Jaroslavas Neverovičius komitete trečiadienį sakė, kad iš Švedijos ambasados Lietuvoje sulaukęs paklausimų, kaip elgtis Lietuvoje veikiančioms tos šalies įmonėms, susijusioms su medienos verslu.
