„Šiandien labai didelė užduotis vykdomajai valdžiai, kad socialinė apsauga, kuri skirta būtent Ukrainos žmonėms, pasiektų juos kuo greičiau“, – antradienį Žinių radijui sakė patarėja.
„Matome, kad žmonės atvyksta, jie registruojasi, gauna humanitarinius paketus nevyriausybinio sektoriaus pagalba, ir tai yra didžiulis mūsų laimėjimas, tačiau praeina nemažai laiko, kol patvirtinamas žmogaus laikino leidimo gyventi statusas, nuo kurio būtent įsijungia visa socialinė apsauga“, – teigė ji.
I. Segalovičienė pabrėžė, kad kol asmeniui nesuteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, jis negali gauti valstybės skiriamos socialinės pagalbos.
„Kai dar nėra to statuso, negalima mokėti socialinių išmokų. Reikia labai stiprių procesų sukoordinavimo, kad žmonės galėtų kuo labiau gyventi savarankiškai, patys tvarkytis ir turėtų visą jiems numatytą pagalbą“, – tvirtino patarėja.
Ji pasveikino Vyriausybės siūlymą mokėti išmokas Lietuvos žmonėms, apgyvendinusiems ukrainiečius, tačiau teigė, kad dar esama neatsakytų klausimų, kaip veiks šis išmokų mechanizmas.
„(...) įvardyta tik suma, kad tai yra trims mėnesiams, kad už pirmą mėnesį nebus mokama, bet tai dar nieko nepasako apie administracinį mechanizmą, kaip jis veiks, kokia bus registracija, kokie bus procesai, santykis su kitomis paramos priemonėmis, pavyzdžiui, nuomos būstui kompensacija ir t. t.“, – teigė prezidento patarėja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pirmadienį pranešė, kad karo pabėgėlius iš Ukrainos priimantiems žmonėms per mėnesį bus mokama 150 eurų kompensacija už pirmą priimtą ukrainietį, po 50 eurų – už kiekvieną papildomą asmenį.
Išmokos bus mokamos tris mėnesius, už pirmą apgyvendinimo mėnesį kompensacija nebus skiriama.
