„Lietuva laikosi tokios pačios pozicijos – įšaldytas Rusijos turtas turėtų būti panaudotas Ukrainos reikmėms. Ir prezidentas pasisako, kad teisinis sprendimas tokiam panaudojimui būtų rastas visos ES mastu, nes šis mastas ir aprėptis yra tinkamiausias Ukrainos interesams“, – „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
Visgi prezidento patarėja nenori vertinti, ar Lietuva turėtų pasekti Estijos pasirinktu keliu ir sprendimus dėl Rusijos įšaldyto turto taikyti nacionaliniu mastu. Pasak jos, tokią galimybę turėtų visų pirma įsivertinti Vyriausybė.
„Estijoje teisės aktą iniciavo vyriausybė, priėmė parlamentas. Ir jie sako, kad tikrai rado unikalų teisinį sprendimą. Taigi, mūsų Vyriausybė gali nuosekliai išsinagrinėti Estijos sprendimą, jį įsivertinti ir numatyt tas teisines galimybes, siūlyti sprendimus Seimui, dėti ant stalo diskusijoms ir tada bus galima vertinti“, – akcentavo I. Segalovičienė.
„Kadangi klausimas yra labai stipriai teisinis, reikalaujantis daug žmogiškųjų resursų, tai yra, Vyriausybės kompetencija įsivertinti tokį Estijos precedentą“, – sakė ji.
ELTA primena, kad kovo mėn. ES užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis pasiūlė, kad Bendrija 90 proc. įšaldytų Rusijos lėšų pajamų skirtų ginklams Ukrainai pirkti, kiti 10 proc. būtų skirti šalies atstatymui.
Skaičiuojama, kad pritarus pasiūlymui, Ukraina jau 2024 m. galėtų gauti 2,6 mlrd. eurų, o pirmasis milijardas šalį pasiektų dar liepos mėn.
Šiuo metu Belgijoje yra įšaldyta 190 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto.
