Portalas tv3.lt kalbino Santaros klinikų vadovą apie gydymo įstaigoje plintantį virusą, apie sunkiausius infekcijos pakirstus ir pasveikusius ligonius, apie pasiruošimą antrai koronaviruso bangai.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skelbia, kad Santaros klinikos tapo vienu iš koronaviruso židinių. Kodėl taip galėjo įvykti?
Pirmiausia, galbūt priežastis ta, kad Santaros klinikose koncentruojasi Covid viruso pacientai iš viso regiono. Vilniaus regionas yra didžiausias ir Santaros klinikose koncentruojami patys sunkiausi pacientai.
Pandemija užtruko. Ji prasidėjo kovo mėnesį ir per tą laiką Santaros klinikose gydėsi daugiau nei 270 infekuotų pacientų. Nuo gegužės pradžios pacientų srautas ypač pasunkėjo ir pradėjome hospitalizuoti ypatingai sunkios būklės ligonius.
Žinoma, kai tokie pacientai patenka į ligoninę, tai personalo ekspozicija su tokiais pacientais prailgėja. Patys sunkiausi pacientai turi daug gretutinių ligų ir reikalauja įvairių manipuliacijų, į kurias įtraukiamas skirtingų specializacijų personalas. Žinoma, ta ekspozicija ir duoda tokį rezultatą.
Neužmirškime ir žmogiškojo faktoriaus. Kadangi epidemija užtruko ir mes jau gyvename karantino sąlygomis nuo kovo vidurio, nors žmonės jau įprato dirbti su pavojinga infekcija, išmoko naudotis apsaugos priemonėmis, bet, mano nuomone, galbūt jau blėsta budrumas ir nuovargis galėjo duoti savo.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga didelį medikų sergamumą koronavirusu siejo, galbūt, su nemokėjimu naudotis apsauga arba gal nepakankamai naudojasi.
Mes labai daug dėmesio skyrėme tam, kad žmonės profesionalai naudotųsi asmens apsaugos priemonėmis. Manau, kad to personalas laikosi. Jei pasižiūrėsime, kiek nuo kovo mėnesio karantinavosi užsikrėtusių darbuotojų ar personalo narių, tai tas skaičius yra netoli 40. Per tokį ilgą laiką, turint omenyje tokį didelį kiekį infekuotų pacientų, tai nėra didelis skaičius.
Negalėtume atmesti ir to, kad personalas atsineša infekciją ne iš ligoninės, o iš išorės. Santaros klinikose yra virš 7 tūkst. darbuotojų ir jie bendraudami su savo išoriniu pasauliu, giminaičiais ir kitais žmonėmis, taip pat turi nemažą užkrato tikimybę. Galimas dalykas, kad tokiu būdu, atvejis yra įneštinis, ne ligoninis.
Santaros klinikose gydomi patys sunkiausi atvejai, daugiausia ligonių visoje Lietuvoje. Kokia dabar situacija: kiek iš viso gydosi ligonių su Covid infekcija, kiek rimčiausių ligonių: kiek reanimacijoje su deguonimi, kiek su dirbtine plaučių ventiliacija?
Šiandien turime 32 infekuotus pacientus, kurie gydomi Santaros klinikose. Medicinos terapijos skyriuje gydomi keturi pacientai, o dviem iš jų – taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Jų būklė yra kritiškai sunki, tai rizikos grupei priklausantys asmenys, jie vyresnio amžiaus ir su ženkliu skaičiumi gretutinių ligų. Kitų pacientų būklė yra vidutinio sunkumo.
Didžioji dalis šių pacientų patenka į Infekcinių ligų centrą, kur jie gydomi dėl plaučių uždegimo specifine forma.
Kokie buvo sunkiausi atvejai, bet pavyko išgelbėti gyvybę?
Sunkiausi pacientai buvo tie, kuriems teko taikyti Ekstrakorporinę membraninę oksigenaciją – EKMO. Tiems, kuriems dėl labai žymaus laipsnio kvėpavimo nepakankamumo deguonies prisotinimas buvo labai žemas. Tai yra kritinės būklės pacientai, tai jiems taikome ypatingai sudėtingą gydymą – EKMO.
Iš keturių tokios būklės pacientų – du pasveiko. Pusė pacientų ir tai tikrai yra laimėjimas, nes be šitų aukštų technologijų mes neturėtume jokio šanso jų pagydyti.
Dabar Santaros klinikose turime pakankamą skaičių šios aparatūros ir galime pritaikyti visais atvejais, kai yra poreikis. Ir tą tikrai darysime. Tos patirties ir pasaulyje mažai sukaupta, vyksta įvairios diskusijos šiuo klausimu: ar tai tinkamas gydymas.
Tačiau mūsų patirtis rodo, kad pusė pacientų mes galime išgelbėti. Žinoma, kad skaičius yra mažas – keturi pacientai, bet mes džiaugiamės, kad pavyko juos išgelbėti.
Kodėl tiems keturiems pacientams buvo skiriamas gydymas su EKMO sistema?
Skiriamas tiems pacientams, kuriems dirbtinas plaučių ventiliavimas standartiniu būdu nedavė jokio efekto, toliau mažėja deguonies prisotinimas ir žmonės miršta dėl hipoksigenacijos.
Tai ta grupė pacientų, kuriems reikia kažkokio papildomo gydymo, nes standartinės terapijos priemonės negali išgelbėti. Tokiu atveju išbandėme EKMO gydymą.
Kaip dabar vyksta medikų testavimas, ar jie privalomai testuojami kas savaitę?
Mes privalomai testuojame visus darbuotojus. Jų prioretizavimas vyksta pagal tai, koks yra rizikos laipsnis kontaktuojant su tais pacientais. Atliekame pakartotinį testavimą tais atvejais, kai rizika yra didesnė ir yra artimas kontaktas su pacientais, juos intubuojant, kur yra kontaktas su aerozolio dalelėmis.
Dalį medikų algalapiai nuvylė, nes jie negavo padidėjusias algas, nors valdžia nusprendė jas didinti nuo balandžio 1 dienos. Kokia situacija Santaros klinikose? Ar visi medikai, pirmiausia, kurie dirbo su koronavirusu užsikrėtusiais pacientais ir kiti, gavo didesnius atlyginimus?
Santaros klinikų medikai gavo 15 proc. didesnius atlyginimus, manau, kad mūsų klinikos turi tokią galimybę apmokėti už jų darbą, ypatingai pavojingų infekcijų sąlytyje. Manau, kad visi pažadai buvo ištęsėti.
Medikų bendruomenės spaudimu pakeistas sprendimą dėl darbo ciklų, liko tik rekomendacinio pobūdžio ir patys įstaigų vadovai sprendžia, ar taikyti medikams ciklinį darbą. Kaip yra Santaros klinikose, ar taikoma?
Mes taip pat rekomenduojame žmonėms į tai atsižvelgti, nes darbas skirtingose įstaigose, be abejonės, gali paskatinti kryžminės taršos riziką. Mes neturime konstitucinės teisės apriboti tokio darbo, bet labai rekomenduojame žmonėms atkreipti dėmesį į darbo cikliškumą ir tais atvejais, kai tai yra įmanoma, taikyti karantinavimą ilgesnį laiko tarpą, bent 10 dienų tarp ciklų.
Tačiau svarbiausias dalykas, kad ypatingą dėmesį atkreiptų į asmens apsaugos priemones, jų naudojimą, ir maksimaliai saugotųsi kontaktuodami su sergančiais pacientais, arba kurių statusas nėra žinomas.
Be abejonės, mes apeliuojame į darbuotojų sąmoningumą. Tai galbūt net pats svarbiausias komponentas. Žmonės turi žinoti ir matyti tą riziką ir siekti maksimaliai jos išvengti, nes kitaip mes tos epidemijos nesuvaldysime.
Dabar kalbama, kad koronavirusas panašus į gripą ir vasaros metu jis mažiau plinta. Kaip jums atrodo, ką matote iš ligonių skaičiaus ir bendros situacijos, ar tai tiesa?
Deja, tokių objektyvių įrodymų mes neturime, kad šis virusas sumažės vasarą. Todėl neturėtume prarasti budrumo ir taip pat atsakingai, ypač ligoninėse, laikytumėmės reikiamų apribojimų. Manau, kad tikrai neturėtume tikėtis, kad vasarą epidemija savaime pasibaigs.
Ar Santaros klinikos yra pasiruošusios, jei ateis antroji banga rudenį?
Mes jau turime išmokę pamokas ir turime sukaupę patirties kovojant su koronavirusu. Svarbiausia mūsų patirtis, kad išmokome kaip atskirti du pacientų srautus – infekuotų nuo neinfekuotų. Tam paaukojome vieną Santaros klinikų korpusą.
Didžiulei grupei pacientų tenka taikyti būtinąją pagalbą, kuomet dar nežinome jų infekavimo statuso ir tam reikalingos visos sąlygos, kad šitų pacientų srautas būtų atskirtas nuo kitų.
Kita vertus, jau šiandien išmokome, kokiems pacientams tikrai reikalinga mūsų pagalba, o kuriuose pakanka vien tik izoliuoti ir taikyti saviizoliacijos priemones.
Esame daug kam pasiruošę, turime pacientų gydymo patirtį, turime didelį kiekį asmens apsaugos priemonių, tai Santaros klinikose tikrai yra pasiruošusios. Jei ir bus kita banga, manau, kad atremsime sėkmingai.
