Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė teigia, kad dabartinės prognozės rodo, kad jau ateinantį trečiadienį orai pradės šilti:
„Dabartiniais duomenimis arktinio oro masė, kai temperatūra naktimis kartais sieks ir 20-25 laipsnius šalčio, virš Lietuvos suksis iki antradienio.
Trečiadienį iš Vakarų Europos atkeliaus ciklonas su krituliais ir šiluma, temperatūra staigiai kils aukštyn. Ketvirtadienio parą termometrai jau rodys apie 0 laipsnių.“
Sinoptikė Izolda Marcinonienė tvirtina, kad vietomis naktį iš sekmadienio į pirmadienį galime kai kur sulaukti net -26 laipsnių šalčio. I. Marcinonienė pritaria M. Kirkliauskaitei, kad šaltis atsitrauks, tačiau priduria, kad galime sulaukti ir pūgų:
„Savaitės viduryje Atlantas nustums šaltį į rytus, atsisuks šiltesni, bet stiprūs pietvakarių vėjai, iškris įvairūs krituliai, bus pūgų, o vėliau ir lijundrų.“
Vasaris laukia šiltesnis nei sausis
LHMT klimatologė Viktorija Mačiulytė teigia, kad pirmoji vasario savaitė turėtų būti artima daugiamečiui vidurkiui. Nors vasaris greičiausiai bus šaltas, tačiau prognozuojama, kad ne toks kaip sausis:
„Šių metų pirmos vasario savaitės oro temperatūra turėtų būti artima daugiametėms reikšmėms (standartinė klimato norma yra -3,2 °C). Numatoma vidutinė temperatūra taip pat apie -3,2 °C reiškia, kad vyraus šalti orai, tačiau ne tokie šalti kaip sausio antroje pusėje, kuriai numatoma vidutinė temperatūra siekia -5 - -6 °C.
Pažymėtina, kad oro temperatūros vidurkis apima tiek nakties, tiek dienos reikšmes, todėl naktys turėtų, kaip ir įprastai, būti šaltesnės, o dienos šiltesnės nei prognozės vidurkis.“
Senovėje orus spėjo pagal mėnulį ar net kopūstus
Portalo tv3.lt kalbintas etnologas Libertas Klimka sutiko papasakoti, kaip senovėje lietuviai spėdavo orus. Eksperto teigimu tokie spėjimai buvo gana tikslūs.
Ar orai keisis ypač šalčio atžvilgiu žmonėms parodydavo mėnulis: jeigu yra matomas šviesos ratas aplink mėnulį – orai keisis. Kuo arčiau toks ratas mėnulio, tuo greičiau orai pasikeis.
L. Klimka tikina, kad žmonės senovėje buvo labai atidūs gamtos reiškiniams ir pastebėdavo net minimalius pasikeitimus, kurie ilgainiui tapo vienokių ar kitokių orų pranašais:
„Yra daugybė aplinkos požymių – pavyzdžiui, prieš šaltį, iš ekečių išsilieja vanduo. Ledas, matyt, storėja, slegia vandenį, jeigu eketė prakirsta, tai iškart išsilieja ir tokie lopai atsiranda ant tvenkinio ar ežero. Būna girgžda langinės keistai, žarijos ugniakure pačios įsiplieskia, nepučiamos – tai yra šalčio požymiai.
Gyvūnai taip pat reaguoja – kuosos arba varnos jeigu sėdi kažkur medžių viršūnėse, reiškia bus šalta, ir paprastai jos atsisukusios būna prieš vėją.“
Apie būsimą atlydį etnologo teigimu žmonės spėdavo net iš kopūstų statinėje. Jei skysčio lygis statinėje pakyla – reikia laukti atlydžio.
