Lenkijoje trečdalis susirgusiųjų raudonuke buvo vaikai priklausantys 1–4 metų amžiaus grupei ir beveik tiek pat (27 proc.) 5–9 metų vaikų amžiaus grupei. Taip pat 14 proc. susirgusiųjų buvo 30 m. ir vyresni asmenys. 2019 m. mirties atvejų nuo raudonukės ES/EEE šalyse neregistruota.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje pernai raudonukės atvejų neregistruota.
Pasak ULAC imunoprofilaktikos skyriaus specialistės Kristinos Žukauskaitės, raudonuke gali susirgti tiek vaikai, tiek suaugę. „Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims, nes raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (apsigimimus sukeliančiu) poveikiu, todėl moterų, nėštumo metu sirgusių raudonuke, naujagimiams labai dažnai pasireiškia įgimtos raudonukės sindromas“, – pažymėjo K. Žukauskaitė.
Veiksmingiausia prevencinė priemonė nuo raudonukės – skiepai. Lietuvoje nuo raudonukės pradėta skiepyti 1992 metais. Remiantis moksliniais tyrimais, įrodyta, kad ilgalaikis imunitetas susidaro po dviejų įskiepytų kombinuotos tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcinos dozių.
„Lietuvoje nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijami vaikai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių – 15–16 mėnesių bei 6–7 metų amžiaus vaikai. Todėl ypatingai susirūpinti turėtų tie, kurie liko visai neskiepyti arba buvo paskiepyti viena vakcinos doze. Jei asmuo nežino savo skiepijimų būklės, jis gali atlikti kraujo tyrimą ir įsitikinti, ar yra imlus raudonukei“, – primena K. Žukauskaitė.
Pagrindinis skiepijimo nuo raudonukės tikslas – išvengti įgimtos raudonukės, t. y. sumažinti laukinių virusų cirkuliaciją tarp gyventojų ir taip apsaugoti nėščiąsias nuo užsikrėtimo.
ULAC medikai primena moterims, planuojančioms nėštumą ir nežinančioms, ar buvo skiepytos nuo raudonukės, ar vaikystėje sirgo šia infekcine liga, kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti, ar jos turi imunitetą prieš raudonukės infekciją, o pasiskiepijus – ne mažiau nei mėnesį – nepastoti.
