Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Pilietinio atsparumo iniciatyvos dezinformacijos ir atvirų šaltinių analitikė Urtė Andriukaitytė ir Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centro vadovas, doc.dr. Viktoras Denisenko.
Ar galima sakyti, kad net ir atvirai propagandinės žinutės kartais pradeda plisti ir tarp sąjungininkų, galbūt nepatikrinus? Ar tam tikri nestabilumai, tarkim, ar pokyčiai politikos sferoje, yra išnaudojami?
U. Andriukaitytė: Kol Lietuva yra absoliučiai pasitikinti savo bendrystėmis su Europos Sąjunga, su NATO šalimis, tai vadinasi, kad Lietuva nėra viena ir ji kaip vienetas yra sunkiai atakuojama, nes ji yra viso didelio ir stipraus aljanso dalis.
Vienas iš tikslų ir yra atskirti Lietuvą kaip vieną atskirą, dėl to ji yra vaizduojama dezinformacijoje kaip silpna, kaip žlugusi valstybė. Tokiu būdu, kai ją atskiri nuo NATO aljanso ir palieki tarsi tam tikrame vakuume, vienas iš tikslų ir yra palenkti į neva stipresnių galių prieglobstį.
Būtent Kremlius ir nori parodyti, kad: „Štai NATO jumis nesirūpina, Europos Sąjunga yra nefunkcionali, jūs per maži gyvuoti vieni ir nepriklausomi“.
Ar galima sakyti, kad Vokietija bus ta terpė, kur bus siekiama platinti tam tikras žinutes, parodant, kad Lietuvoje kažkas negerai, kad čia gal keičiasi požiūris?
V. Denisenko: Iš tikrųjų, tai labai stipri prielaida, kad taip bus, nes bendrai galime sakyti, kad labai svarbus tiek Vokietijos santykis su Lietuva ir Lietuvos su Vokietija, tiek ir bendrai Vokietijos vaidmuo Europoje.
Kai mes kalbame apie Europos Sąjungą, vėlgi, apie Vokietiją kalbama kaip vos ne apie tam tikrą variklį šitos sąjungos. Kai mes kalbame apie NATO aljansą, suprantama, kad daugelis kaip pagrindinę jėgą mato Jungtines Amerikos Valstijas, tačiau šiuo metu Vašingtono politika yra šiek tiek prieštaringa ir net atitolusi nuo Europos.
Suprantama, ieškoma, kas gi galėtų būti tuo lyderiu. Vėlgi, Vokietija labai dažnai minima kaip natūralus lyderis, kalbant ir apie NATO. Bet kuriuo atveju, Kremliaus propaganda siekė veikti Vokietiją.
Galima prisiminti, kad Rusijos propagandinis tarptautinis kanalas „RT“, jis turėjo vokišką versiją, kuri galiausiai buvo užblokuota „YouTube“ platformoje. Tai reiškia, kad buvo specialiai padaryta versija vokiečių kalba, tai parodė, kad Maskva mato prasmę veikti būtent toje terpėje ir bandyti paveikti tas valstybes.
O tai siekiama padaryti dėl to, kad baiminamasi stipraus pasipriešinimo, jeigu Rusija sugalvotų provokuoti ar pulti NATO?
V. Denisenko: Esminis tikslas Rusijos – skaldyti vienybę, pirmiausia NATO lygiu, nes objektyviai, jeigu paskaičiuoti objektyviai, Rusija, ko gero, neturi jokių šansų laimėti karo prieš NATO, įskaitant branduolinį karą, tačiau jeigu pavyktų suskaldyti vienybę, tai tada po mažą gabaliuką Rusija galėtų bandyti plėsti savo įtaką ir agresyvius veiksmus.
Dabar matome, kad buvo atstatydinta krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Ar galėtų propaganda pasinaudoti šiuo įvykiu ir pasakyti, kad štai, Lietuvoje tikrai ne viskas tvarkoje?
U. Andriukaitytė: Absoliučiai taip. Kremliaus dezinformacijos skleidėjai naudojasi kiekvienu mažiausiu įvykiu, kuris ištinka Lietuvos, ypač Vyriausybę. Pastarieji rinkimai ir tam tikri pokyčiai valdžioje buvo masyviai išnaudojami visoje žiniasklaidoje.
Yra skleidžiami labai skirtingi naratyvai, bet vis dėlto yra ta pati idėja, kad Lietuva yra žlugusi valstybė, kad ji pati be išorinės pagalbos negali susitvarkyti. Tas atstatydinimas, kuris buvo daugumai turbūt kiek netikėtas, nes mes buvome susitelkę, kas čia vyksta su kultūros ministru, visi protestai sekė po jo.
Po jos atstatydinimo atrodo, kad Kremliaus žiniasklaida turėjo ir taip labai daug veiklos ir labai daug papildomų impulsų, kadangi atmosfera buvo ir išlieka šiek tiek įsielektrinusi.
Tai yra super patogu dezinformacijai sklisti, kol yra reaguojama su emocijomis, su tam tikrais drąsiais pareiškimais. Iš tikrųjų, mes patys su šiomis situacijomis kaip ir duodame prielaidas ir pretekstus dirbti dezinformacijos skleidėjams.
Ką jau jie moka, tai iš to sukurti didelius burbulus ir pateikti tai kaip visišką šalies krachą ir problemas, kurių, anot jų, patys negalime susitvarkyti.
Jūsų vertinimu, ar gali būti išnaudotas krašto apsaugos ministrės atsistatydinimas propagandai?
V. Denisenko: Kaip anksčiau aš jau minėjau, kad viskas gali būti išnaudota, tai atsakymas natūralus: taip. Kokiu būdu? Įvairiais būdais. Greičiausiai mes turėsime vėlgi skirtingus naratyvus ir galbūt prieštaringus naratyvus.
Vienas kelias gali būti, kad: „Žiūrėkite, ta ministrė buvo labai karinga, ji siekė, kad tas gynybinis biudžetas augtų, tačiau va, Lietuvos žmonės ir Vyriausybė suprato, kad čia kelias į niekur, kad visgi egzistuoja tam tikros ribos, negalima visko kišti į ginklus.“, ir gali parodyti tai kaip tam tikrą Lietuvos galbūt pozicijos pokytį.
Kita vertus, vėlgi, galima menkinti ir sakyti, kad pati Vyriausybė yra labai nestabili. „Žiūrėkite, va, ministrai krenta vienas paskui kitą, ministras pirmininkas keitėsi. Lietuva yra visiškame politiniame chaose ir čia yra įrodymai.“
Ir kas yra tiesa, kad propagandos skleidėjų ar propagandos ar dezinformacijos kūrėjų neapriboja jokie reikalavimai faktais. Iš tikrųjų, užtenka sėdėti, fantazuoti arba netgi paklausti dirbtinio intelekto, ką čia galima padaryti.
Ar yra koks nors būdas sustabdyti tam tikras propagandines žinutes?
U. Andriukaitytė: Vienas iš liūdniausių dalykų turbūt šioje tematikoje – kad absoliučiai pilnai užkirsti kelio visai dezinformacijai nėra įmanoma. Iš tikrųjų, visa ši veikla kartais gali pasijausti kaip tam tikra kova su vėjo malūnais, nes dezinformacijos srautai yra milžiniški, jie atranda vis naujų būdų, kaip jas išsiųsti, kaip įtikinti žmones ir taip toliau.
Bet turbūt pagrindinis ginklas ir ypač tokio dydžio valstybei kaip Lietuva, yra tam tikras piliečių atsparumas dezinformacijai. Vien tai, kad dezinformacinės žinutės mus pasieks, mes turėsime su tuo susitaikyti, bet kaip į jas reaguosime, kiek jomis patikėsime, kiek platinsime jas ir dalinsimės tarpusavyje – tai čia gali būti mūsų labai didelis ginklas prieš tai.
Mes bandome savo darbe daryti, savo organizacijoje – tai kelti kiek įmanoma atsparumą ir visą tą kovą pradėti ne nuo viršaus, o iš apačios, kad būtume kuo sunkiau pažeidžiama visuomenė.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
