Kai 1949 m. žiemą Mao Dzedongas atvyko aplankyti sovietų diktatoriaus Josifo Stalino, jis tebuvo silpnesnis Sovietų Sąjungos partneris. J. Stalinas privertė jį net kelias savaites laukti susitikimo užsnigtame vasarnamyje, esančiame už 27 km nuo Maskvos. Vizito metu pažemintas Kinijos lyderis burbėjo dėl visko – nuo žuvies kokybės iki nepatogaus čiužinio.
Kai du komunistų lyderiai pagaliau susitiko, J. Stalinas spaudė M. Dzedongą pritarti Sovietų Sąjungai palankiam susitarimui: Kinija pažadėjo iš Rusijos nusipirkti ginklų ir sunkiosios technikos už paskolą, už kurią Pekinas turės mokėti palūkanas.
Praėjus daugiau nei septyniasdešimčiai metų, ši galios dinamika radikaliai pasikeitė. Prieš pat įsiverždamas į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuvyko į Pekine vykusias Žiemos olimpines žaidynes, kuriose teigė turintis artimą ryšį su Xi Jinpingu. Tačiau šiandien nebėra jokių abejonių, kuris šio dueto narys yra įtakingesnis. 18 trilijonų JAV dolerių siekianti Kinijos ekonomika yra dešimt kartų didesnė už Rusijos. Taigi pačios stipriausios kortos, pagal kurias bus sprendžiama dėl finansinės paramos, yra Kinijos rankose.
Kadangi Rusijos ekonomika smarkiai traukiasi dėl įvestų sankcijų ir artėjančio rusiškos naftos embargo Europoje, Kinija V. Putinui tampa potencialiu būdu išsigelbėti.
Xi Jinpingas, kaip ir V. Putinas, yra priešiškas Vakarams ir NATO, tačiau tai dar nereiškia, kad jis siūlys Maskvai neatlygintiną pagalbą. Pagrindinis Kinijos lyderio strateginis rūpestis yra Kinijos klestėjimas ir saugumas, o ne Rusijos išgelbėjimas. Tikėtina, kad Pekinas įsigys dalį naftos, kurios nepirks Europa, tačiau tik už daug mažesnę kainą. Kinija padės Rusijai tik tiek, kad pati neužsitrauktų sankcijų ir nesukeltų grėsmės galimybei parduoti prekes turtingoms Šiaurės Amerikos ir Europos Sąjungos šalims.
Labai vieša partnerystė
Kinija viešai demonstruoja savo politinį solidarumą su Maskva. Ji padidino prekybos mastus su Rusija, iš esmės pamiršo Ukrainą, išplėtė finansines operacijas nenaudojant dolerių ar eurų, pasižadėjo ateityje bendradarbiauti su Rusija kuriant karines technologijas ir vykdė bendras pratybas Ramiojo vandenyno regione.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pripažino, kad jo šalies ateitis priklauso nuo Kinijos: „Dabar, Vakarams užėmus diktatorišką poziciją, mūsų ekonominiai ryšiai su Kinija augs dar greičiau.“
Net ir pats Xi Jinpingas, panašu, yra didis V. Putino gerbėjas. Yun Sun, „Stimson“ centro Kinijos programos direktorė, tai vadina jo „Rusijos kompleksu“. (Nuo karo Ukrainoje pradžios, Xi Jinpingas telefonu kalbėjosi tik su V. Putinu, tačiau ne su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu).
Tačiau ši „beribė“ draugystė turi labai aiškias ribas. Bent jau kol kas Kinija pabrėžia Vakarų valstybėms, kad ji neparduoda Rusijai ginklų ar lėktuvų dalių. Pekinas nenori tapti dar viena sankcijų auka, taigi jie nustatė aiškias šio bendradarbiavimo ribas. Putino dar labiau neramina tai, kad už Kinijos pagalbą jis turės sumokėti didelę kainą. Pavyzdžiui, Pekinas nori apriboti Rusijos ginkluotės pardavinėjimą Indijai – Kinijos pagrindiniam priešui kitoje Himalajų pusėje.
„Priešingai nei Šaltojo karo metu, Rusija taps mažesniuoju partneriu, palyginus su galingąja Kinija. Tai erzins V. Putiną“, – teigė analitinio centro „Atlantic Council“ ekspertas Matthew Kreonigas.
Kai vasario mėnesį, siekdamas atkurti prarastą savo tautos šlovę, V. Putinas nusprendė užpulti Ukrainą, jis neįsivaizdavo, kad atsidurs tokioje padėtyje.
Tačiau jis turėjo numatyti, kad taip nutiks. Kinija bet kokia kaina siekia ištaisyti visus istorinius jos pažeminimus ir susigrąžinti pasaulio lyderės poziciją. Laikas, kai Sovietų Sąjunga buvo ideologiškai ir ekonomiškai pranašesnė už komunistinę Kiniją, seniai praėjo. „Huawei Technologies“ diegia Rusijos 5G tinklus, o Rusijai reikia Kinijos pagalbos ir daugybėje kitų klausimų: nuo lėktuvų dalių įsigijimo iki valiutos pakeitimo sandorių. Svarbu paminėti, kad sankcijas Maskvai taiko ne tik Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Europa, bet ir kitos trys didelės Azijos ekonomikos: Japonija, Pietų Korėja ir Singapūras.
Andrejus Kortunovas, Kremliaus remiamos Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius, abejoja, kad Rusijos elitas nori tapti Kinijos jaunesniaisiais broliais. Tačiau jis nemato jokių kitų alternatyvų Maskvai: „Nuo konflikto pradžios, Rusijai iš Kinijos reikia vis daugiau nei prieš tai, o Kinija, daugeliu prasmių, lieka vieninteliu pasirinkimu po to, kai dėl taikomų sankcijų buvo apriboti Rusijos ir Vakarų ekonominiai ryšiai.“
Skaičiavimai dėl naftos
Tikriausiai atsargiausiai Kinija vertina, kiek ji gali padėti Rusijai įveikti artėjantį Europos Sąjungos rusiškos naftos embargą. Šis draudimas Rusijos biudžete paliks didelę skylę, kurios nebus įmanoma užpildyti, jeigu neįsitrauks kiti dideli pirkėjai.
Spręsdama, kiek naftos ji įsigys, Kinija turi aiškų pranašumą prieš Maskvą.
Šiuo metu stambiausios naftos tiekėjos Kinijai yra Rusija ir Saudo Arabija. Remiantis „Vortexa Analytics“ duomenimis, kuriais buvo pasidalinta su „Politico“, gegužę Rusijos naftos importas jūra į Kiniją pasiekė aukščiausią lygį per dvejus metus – 1,14 mln. barelių per dieną. Dar 2021 m. Rusija Kinijai eksportuodavo apie 800 000 barelių per dieną.
Tačiau tai parodo ne kinų politinį solidarumą su Rusija, o gryną ekonominės naudos siekimą. Dėl tarptautinių sankcijų, prekybininkai nenoriai perka rusišką naftą. Taip atsiranda perteklius, dėl kurio Rusija savo naftą parduoda 20–30 JAV dolerių pigiau už tarptautinį vidurkį.
Kadangi Kinija per dieną importuoja daugiau nei 10 mln. barelių, ji tikrai gali sau leisti pirkti ir daugiau naftos. Ypač dabar, kai šalies ekonomika pradeda atsigauti ir palaipsniui naikinami karantino apribojimai didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Šanchajuje. Tačiau Rusija Europos Sąjungos šalims vidutiniškai parduoda 2,4 mln. barelių per dieną. Atsižvelgiant į pačios Kinijos saugumo strategiją per daug nepriklausyti nuo atskirų tiekėjų, yra mažai tikėtina, kad Kinija staiga pradės supirkinėti visą Rusijos naftos perteklių.
Panašų pranašumą Kinija turi ir kalbant apie dujas. Prieš pat įsiverždamas į Ukrainą, V. Putinas su Xi Jinpingu pasirašė susitarimą ateityje padidinti Kinijai parduodamų gamtinių dujų kiekį iki 48 mlrd. kubinių metrų per metus. Palyginimui, 2020 m. Rusija Kinijai pardavė 4,1 mlrd. kubinių metrų. Rusija taip pat planuoja statyti naują dujotiekį „Power of Siberia 2“ (liet. Sibiro galia 2), kuris palengvintų Rusijos dujų eksporto nukreipimą nuo Europos į Kiniją.
„Tačiau bėda ta, kad Kinija šiose derybose turi visus kozirius“, – gegužę paskelbtoje ataskaitoje rašė Graikijos ministro pirmininko patarėjas energijos klausimais Nikosas Tsafosas. – Kaip ir su pirmąja „Power of Siberia“ linija, Kinija iškels aukštas sąlygas. Šiuo metu net nežinoma, ar Kinija išvis yra pasirengusi pasirašyti šį susitarimą. Tikėtina, kad Rusija pasiūlys ypač patrauklias sąlygas – labiausiai tikėtina, kad tai padarys iš nevilties. Bet ar Kinija jas priims? Ar juos suvilios maža kaina, ar jie nenorės šiuo metu didinti savo priklausomybės nuo Rusijos?“
Kinija nelabai patenkinta, kad rusiški ginklai plūsta Indijai
Rusijos poreikis turėti sąjungininką sutampa su augančia Kinijos įtaka. Kuo labiau Maskva yra izoliuojama, tuo labiau ji turės padėti Kinijai siekti savo geopolitinių ambicijų.
Jau ne vienerius metus Kinijos pareigūnai bando įkalbėti rusus mažinti jų ginklų pardavimus Indijai, su kuria Pekinas yra turėjęs kruvinų susirėmimų dėl šias valstybes skiriančios sienos.
Remiantis „Stockholm International“ taikos tyrimų instituto duomenimis, 2017–2022 m. Indija buvo didžiausia Rusijos ginklų eksporto rinka. Kinija užėmė antrąją vietą. Kautis su rusiška technika apsiginklavusiais Indijos kariais Kinijai nėra patrauklus scenarijus, tačiau tai yra labai pelningas verslas Rusijai.
Prieš karą Rusija buvo užsispyrusi ir sakydavo: „Kinija, jūs nesate tokioje pozicijoje, kad galėtumėte mums aiškinti, kam mes galime pardavinėti ginklus.“ „Tačiau aš manau, kad bent jau artimiausius penkerius metus Kinija užims šią poziciją“, – sakė Alexanderis Gabuevas, Rusijos-Kinijos santykių ekspertas.
Savo ruožtu, Indija stengiasi su V. Putinu palaikyti atvirą ryšį. Naujasis Delis, kaip ir Pekinas, perka pigią rusišką naftą, nepaisant savo užmojų išlaikyti artimus santykius su JAV.
„Karo ir sankcijų susilpninta, tačiau ne chaotiška bei gana stabili Rusija puikiai atitinka Kinijos ilgalaikius interesus, – teigė Bobo Lo, buvęs Australijos atstovybės Maskvoje vadovo pavaduotojas, dabar dirbantis „Lowy Institute“. – Rusijos izoliacija tik dar labiau pastūmės ją į mažesnės partnerės poziciją ir kartu padidins jos ekonominę ir strateginę priklausomybę nuo Kinijos.“
Vadovaujanti pozicija
Pokario Maskvoje „Internacionalą“ dainavusioms grupėms šiandieninis įtakos pasikeitimas atrodytų labai keistai. Juk ištisus dešimtmečius Sovietų Sąjungos ir Liaudies Respublikos santykiai, nepaisant jų tariamo ideologinio artumo, buvo sudėtingi.
„Šeštajame dešimtmetyje Kinija, kaip mažesnysis partneris, jautė didelį susierzinimą. Pekine buvo laikomasi nuomonės, kad Sovietų Sąjunga, kaip pagrindinė status quo galia, pernelyg rūpinosi jos santykiais su Vakarais, ir tai darė santykių su Kinija sąskaita, – aiškino Josephas Torigianas, naujos knygos apie J. Staliną ir M. Dzedongą, „Prestige, Manipulations, and Coercion“, autorius. – Kai vadovavo Stalinas ir Mao, Stalinas buvo mokytojas, jis buvo komunistinio judėjimo titanas. Kai Stalinas mirė, Mao Chruščiovą laikė ideologijos nesuprantančiu lyderiu. Kai Dengas Xiaopingas susitiko su Gorbačiovu, Dengas manė, kad Gorbačiovas yra visiškas idiotas.“
Nors Xi Jinpingas ir V. Putinas turi šiltesnį tarpusavio santykį nei jų pirmtakai, jie taip pat labai skirtingai supranta, kokį vaidmenį pasaulyje užims jų šalys ateityje.
Xi Jinpingas visą savo dėmesį yra sutelkęs trečiosios prezidento kadencijos užsitikrinimui. Tai jis bandys padaryti „apsiginklavęs“ raginimu paversti Kiniją – rinką, turinčią gilius ryšius su Vakarais – klestinčia didžiausia pasaulio ekonomika, kuri aplenktų JAV. Tačiau tokį naratyvą lengvai sužlugdytų sankcijos.
Tačiau V. Putino situacija yra sunkesnė. Jis džiugiai iš Kinijos paims viską, ką gaus, atsižvelgiant į skurdžią dabartinę Rusijos padėtį. Net jeigu tai reikštų, kad Rusijai teks priimti silpnesnės partnerės dalią.
„Problema ta, kad, jo akyse, konfliktas su Ukraina jam yra ypač svarbus siekiant išlaikyti savo režimą, – teigė A. Gabuevas. – Šio karo svarba ir kerštas amerikiečiams yra grindžiami emociniais lozungais. Juk Amerikos kariuomenės pagalba, ginklų tiekimas ir dalijimasis jautriais žvalgybos duomenimis... padeda žudyti daugybę Rusijos karių.“
„Priklausomybė nuo Kinijos neatrodo taip baisiai, nes daugiausia dėmesio yra skiriama kovai su JAV, – sakė ekspertas. – Jeigu Kinija parūpins visus būtinus išteklius ir nesikiš į Rusijos vidinius reikalus, Maskva yra pasiruošusi sumokėti tokią kainą, kad galėtų tęsti savo kovą su JAV.“
