Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Dezinformacijos ir misinformacijos analizės centro vadovas Viktoras Daukšas ir Lietuvos kariuomenės atstovas viršila Tomas Čeponis.
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas buvo užsiminęs, kad socialiniuose tinkluose Lietuvoje yra apie 500 tūkst. tokių botų paskyrų. Sakykite, kaip vertinate tokių botų grėsmę socialinėje erdvėje Lietuvoje, ar ką parodo šis skaičius?
T. Čeponis: Jeigu atsitrauksime truputį toliau, tai manau, kad 2024 metai buvo tokie kaip savotiški lūžio metai, ir buvo skaičiuojama, kad 51 proc. pasaulinio internetinio srauto praktiškai buvo generuotas botų dirbtinio intelekto pagalba – tai praktiškai tokie lūžio metai.
Natūralu, kad ne visa ta veikla yra pažeidžianti, nelegali arba įtakojanti visuomenę. Be abejo, dalis botų, agentų, automatizacijos yra naudinga, ir manau, kiekvienas iš mūsų, apsilankęs banke arba kitose paslaugas teikiančiose svetainėse, mato tą boto veiklą, kuri yra naudinga, bet skaičiuojame, kad apie 37 proc. botų gali vykdyti pažeidžiančią, nenaudingą, įtakojančią dezinformacijai, propagandai, informaciniams karams, hibridiniams karams priskiriamą veiklą.
Tai yra tikrai ganėtinai dideli skaičiai. Taigi, manau, situaciją galima būtų vertinti kaip keliančią iššūkį, ir, deja, artimiausioje ateityje mes nematome, kad situacija šioje srityje gerėtų. Todėl manau, kad reikėtų aptarti tas priemones, kurių mes visi turėtume imtis: tiek kaip valstybė, tiek kaip Europos Sąjunga, tiek galbūt kaip ir NATO, kad vienaip arba kitaip suvaldytume šią situaciją.
Dėl kokių priežasčių sakote, kad nematote, kad ta situacija galėtų gerėti?
T. Čeponis: Dėl to, kad techninis progresas eina į priekį. Kiekvienais metais mes sukuriame vis daugiau programinės įrangos ir čia pasirodo dirbtinis intelektas. Jeigu prieš keletą metų mes matėme, kad tam tikros dirbtinio intelekto platformos teikė agentų veiklos pasiūlą, tai dabar, ko gero, bet kuris dirbtinio intelekto įrankis jau gali tai teikti.
Beveik kiekvienas dirbtinio intelekto modelis tampa toks visa apimantis: tai tekstas, nuotraukos, video, garsas, skaičiavimai, analizė, naratyvų kūrimas – jie beveik visi tą gali daryti. Be abejo, tai prisideda prie tų pačių botų veiklos. Deja, mes kaip valstybės, kaip visuomenės, vis labiau neriame į tą internetinę erdvę, vis daugiau paslaugų ir vis daugiau kažkokių resursų, savo asmeninių duomenų mes ten laikome.
Taigi, manau, šie kertiniai faktoriai ir prisideda prie to, kad tai bus ryškus iššūkis artimiausioje ateityje.
Gerbiamas Viktorai, kaip jūs vertinate, kokios yra tos grėsmės būtent šių botų paskyrų, ką jos gali padaryti, ką jos daro?
V. Daukšas: Mūsų vertinimai jau prieš tris metus – 2021–2022 metais – mes vertinome, kad Lietuvos dydyje pakanka tarp 20 ir 30 tūkst. botų paskyrų įvykdyti įtakos operacijas. Kai kalbame apie 500 tūkst., tai reiškia, atsiranda daugiau vietos rotacijai.
Rotacija reiškia, kad įtakos operacijas identifikuoti bus sunkiau. Per pastaruosius penkis metus botai labai ištobulėjo. Prieš penkis metus fiksuodavome botus, kurie yra su nuotraukomis iš „Google“ paieškos rezultatų, pavyzdžiui, gėlytės, visokie peizažai, ir buvo nesunku juos identifikuoti.
Vėliau atsirado tie algoritmų sugeneruoti veidai, bet tuos veidus jau galėjome analizuoti. Pavyzdžiui, galėjome išanalizuoti vienu metu ir 20 tūkst. nuotraukų, identifikuoti, kad visą laiką akys ir lūpos yra tose pačiose koordinatėse, analizuoti veiklą ir parodyti, kad tai yra botai.
Prieš metus „Meta“ užblokavo visų tyrėjų pasaulyje prieigas ir ženkliai apgadino mūsų pajėgumus analizuoti botus – platformos taip daro, nes tai yra naudinga verslui. Naujausiais duomenimis, „Meta“ uždirba 10 proc. visų reklamos pajamų – tai yra 16 mlrd. dolerių per metus – iš savo reklamos paslaugų, kurios yra panaudotos nelegaliai veiklai: sukčiavimui, visokioms pinigų išviliojimo schemoms reklamuoti.
Tiek botai, tiek tos reklamos, viso to sukčiavimo, atneša tokius didelius kiekius pinigų, kad platformos neturi jokio intereso visą tai šalinti. Platformos botų šalinti nenori, nes tai tiesiog atrodo, kad dirbtinai didina platformos naudojimą.
Didžiausia rizika yra, kad galima įtakoti demokratinius procesus, galima padidinti matomumą bet kurio turinio, kuris yra naudingas Lietuvos oponentams, nedraugiškoms valstybėms. Galima iškelti politinius pasisakymus, kurie destabilizuoja padėtį, iškelti ne taip gerai žinomus asmenis, kurie yra palankūs mums nedraugiškoms valstybėms.
Tokiu būdu šie procesai yra išnaudojami prieš Lietuvą, ir tai yra ženkli bėda. Sakyčiau, kad čia yra tikrai nacionalinio saugumo klausimas, kuriam stipraus atsako šiai dienai neturime.
Ar sakytumėte, kad būtent, pavyzdžiui, rinkimų laikotarpiu bus aktyvuota, ypatingai jautru, taip?
V. Daukšas: Taip. Mums reikia suprasti, kad įtakos operacijos nevyksta rinkimų dieną – jos vyksta 12 mėnesių iki rinkimų. Jos prasideda tada, nes per tiek laiko yra įmanoma sukurti įtakos operacijas.
Diskreditavimo operacijas galima sukurti ir per trumpesnį laikotarpį, bet dauguma jų yra ilgalaikės. Botai yra naudojami ir pranešti paskyroms. Mes puikiai žinome, kaip Rusijos tarnybos naudoja savo vadinamus savanorių tinklus, kuriems yra duodamos aiškios užduotys „Telegram“ kanaluose – ateiti ir pranešti 1 tūkst. kartų apie lietuviškus influencerius, kurie paskelbia kažką, kas jiems yra neparanku.
Mes matome pranešimus, kad Lietuvoje yra užblokuota vieno ar kito paramą Ukrainai renkančio aktyvisto paskyra. Jie turi sukūrę tokius mechanizmus, kurie mums yra tikrai didelė problema.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
