Šis epizodas aprašomas ketvirtadienį Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) pristatytame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
2020 metų pradžioje į Vilniaus oro uostą atskraidintas J. Prigožinui priklausantis orlaivis „Hawker 800“. Po kelių dienų į Lietuvą atskrido vyras savo veido bruožais itin primenantis J. Prigožiną. Jo pase nurodytas ir oligarcho vardas bei identiška gimimo diena.
„Pirmą kartą J. Prigožino antrininkas iš Rusijos į Vilnių reguliariuoju skrydžiu atskrido 2020 m. vasario 13 dieną. Iš oro uosto jis nuvyko prie Susisiekimo ministerijos pastato, nusifotografavo ir grįžęs į oro uostą reguliariuoju skrydžiu išvyko atgal į Rusiją, Lietuvos teritorijoje jis praleido tik penkias su puse valandos“, – rašoma ataskaitoje.
Po dviejų savaičių J. Prigožino „klonas“ sugrįžo į Lietuvą ir svečiavosi ilgiau. Jis nusifotografavo prie Seimo, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Valdovų rūmų, o kitą dieną traukiniu išvyko į Baltarusiją, nors turėjo lėktuvo bilietą tos pačios dienos skrydžiui.
Kam šis spektaklis buvo reikalingas? Rusijos naujienų portaluose atsirado straipsniai, kuriuose rašoma, kad J. Prigožinas savo vizitų Lietuvoje metu susitiko su įtakingais valdininkais, verslininkais, publikacijos buvo papildytos oligarcho antrininko nuotraukomis. Vienas portalas paskelbė neva sulaukęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko padėjėjo pasipiktinimo, kad J. Prigožinas gali netrukdomai lankytis Lietuvoje.
„Iš tiesų J. Prigožino antrininkas Vilniuje nesusitiko nė su vienu Rusijos portalų publikacijose minimu Lietuvos valdžios ar verslo atstovu. Tikėtina, kad šia provokacija siekta rasti patekimo į Šengeno erdvę pažeidimų, kurstyti Lietuvos visuomenės ir NATO bei ES valstybių nepasitikėjimą Lietuvos valdžios institucijomis, jas bandant parodyti kaip nepatikimas, dvigubus žaidimus žaidžiančias partneres.
Nepaisant vykdytojų pastangų ir resursų, šio informacinio išpuolio negalima vadinti sėkmingu, nes melagingą informaciją publikavo tik nedideli bulvariniai Rusijos portalai, o rezonanso ji nesukėlė nei Lietuvoje, nei kitose NATO bei ES valstybėse“, – rašoma ataskaitoje.
„Tai yra protestuojama mūsų pačių sienos kontrolė. Antras dalykas, bandoma išaukti ir žiniasklaidos dėmesį. Iš principo, parodant, kad mūsų valstybės institucijos yra neveiksmingos, Prigožinas gali lankytis Seime, Susisiekimo ministerijoje, nusifotografuoja, laisvai vaikšto. Tiesiog laukiama tos reakcijos, kad būtų sukeltas ažiotažas, kad po to būtų galima išsityčioti ir parodyti, kokia valstybė yra kvaila, silpna“, – ataką aiškino VSD direktorius Darius Jauniškis.
Visgi, anot VSD vado, tai nebuvo vienetinė tokia informacinė Rusijos ataka. Pasak jo, tokių atakų tikimybė išliks, numanoma, kad šiemet jų gali ir padaugėti.
Visą Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą galite perskaityti paspaudę šią nuorodą.
