Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) pristatė Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Didelis dėmesys šioje ataskaitoje skiriamas Baltarusijai. Lietuvos kaimynėje 2020 m. prasidėjo seniai nematyta politinė krizė, o vos už keliasdešimties kilometrų nuo Vilniaus atidaryta nesaugi Astravo atominė elektrinė (AE).
Masiniai protestai išryškino Lukašenkos režimo galimybių ribas
„Reikšmingiausias Lietuvos kaimynystėje vykstantis pokytis – politinė krizė Baltarusijoje. Labai tikėtina, kad stiprėjančios Baltarusijos pilietinės visuomenės nebegalės ignoruoti jokia šalies vadovybė.
Po suklastotų prezidento rinkimų protestuoti išėjusios minios rodo, jog Aliaksandras Lukašenka ir jo sukurtas režimas nebesugeba tinkamai reaguoti į visuomenės poreikius ir taip užsitikrinti reikšmingos jos dalies palaikymo.
Situaciją Baltarusijoje lems ne tik visuomenės gebėjimas organizuotis bei A. Lukašenkos galios išlaikyti režimo pareigūnų lojalumą, bet ir Rusijos ryžtas stiprinti įtaką šalyje“, – rašoma grėsmių vertinime.
Ataskaitos autorių teigimu, 2020 m. tapo reikšmingiausi pastarųjų dešimtmečių Baltarusijos istorijoje, o apolitiškais laikyti baltarusiai pirmą kartą per beveik tris dešimtmečius šimtatūkstantinėmis miniomis taikiai protestavo prieš suklastotus prezidento rinkimų rezultatus.
Rinkimus bandyta paveikti ir Lietuvoje
Šalies žvalgybos tvirtinimu, užtikrinti A. Lukašenkai palankius rezultatus buvo bandoma ir Baltarusijos ambasadoje Vilniuje. Ataskaitoje rašoma, kad Baltarusijos pareigūnai sąmoningai vykdė itin griežtą ir ilgą rinkėjų dokumentų bei fizinę patikrą metalo detektoriumi, į ambasadą vienu metu įleisdami tik po 1–2 baltarusius.
„Tai buvo daroma siekiant neleisti balsuoti visiems norintiems asmenims. Nepaisant to, rinkimų apylinkės darbuotojai oficialiai paskelbė, kad šioje apylinkėje rinkimus laimėjo S. Cichanouskaja. Po rinkimų Baltarusijos ambasados Lietuvoje darbuotojai stebėjo prie ambasados piketuojančius aktyvistus, taip pat baltarusių bendruomenės Lietuvoje narių nuotaikas viešojoje erdvėje. Dėl viešai išreikšto palaikymo protestuotojams savo pareigų neteko Baltarusijos garbės konsulas Klaipėdoje“, – teigiama ataskaitoje.
Žvalgybininkai pažymi, kad Baltarusijos režimas agresyviai reagavo į Lietuvos poziciją dėl politinės situacijos Baltarusijoje – ne tik paskelbė atsakomąsias sankcijas Lietuvos piliečiams, bet ir nurodė sumažinti diplomatinių atstovybių Baltarusijoje darbuotojų skaičių, siekė paveikti verslo bendruomenę, gąsdindama ekonominėmis poveikio priemonėmis, bandė per žiniasklaidą formuoti viešąją nuomonę, apribojo bendradarbiavimą užkardant nelegalią trečiųjų šalių piliečių migraciją per Lietuvos ir Baltarusijos sieną.
„Sugriežtėjus režimo retorikai Lietuvos ir apskritai Vakarų valstybių atžvilgiu, panašių veiksmų galima tikėtis ir 2021 metais“, – teigia ataskaitos autoriai.
Lukašenkos režimas – įtampa Lietuvos kaimynystėje
Visgi nerami padėtis Baltarusijoje nėra tik šios šalies vidaus reikalas. Kaip pastebima grėsmių vertinime, Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų ir jėgos struktūrų panaudojimas sprendžiant vidaus politikos problemas yra įtampą Lietuvos kaimynystėje keliantis veiksnys.
Pasak ataskaitos autorių, režimo jėgos demonstravimas siekiant pagrįsti tariamą Vakarų grėsmę ir A. Lukašenkos pasiryžimas bet kokia kaina išlikti valdžioje kelia riziką Lietuvos saugumui.
„Mėgindamas įrodyti, kad menama Vakarų grėsmė yra tikra, A. Lukašenka viešai skelbė, kad NATO grasina Baltarusijai, dislokuodama karinius dalinius jos pasienyje, Lenkija siekia okupuoti dalį Baltarusijos, o Lietuva ir kelios kitos Vakarų šalys – kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus kritikuodamos jos valdžią ir remdamos opoziciją.
Be to, A. Lukašenka paskelbė sustiprinantis valstybės sienos apsaugą, vakarų kryptimi perdislokavo daugiau karinių dalinių ir surengė parodomųjų karinių mokymų seriją. Netoli Lietuvos sienos buvo dislokuoti papildomi raketų „Točka“, salvių ugnies sistemų „Polonez“ padaliniai. Įtampą didinti mėginta pareiškimu apie ginkluotosiose pajėgose paskelbtą aukščiausią karinę parengtį, pranešimu apie uždaromą sieną su kaimyninėmis valstybėmis ir pažadu ginti Baltarusiją nuo visų esą priešiškai nusiteikusių kaimynų“, – rašoma ataskaitoje.
Ir nors Baltarusijos karinių mokymų intensyvumas buvo aukštas, o retorika aštri, ataskaitoje pažymima, kad esminio poveikio Lietuvos ir regiono saugumui A. Lukašenkos veiksmai nepadarė.
„Vis dėlto šią retoriką A. Lukašenka ir toliau naudoja, o nestabilaus režimo pasirengimas ir galimybė imtis kraštutinių veiksmų siekiant išlaikyti valdžią yra įtampą Lietuvos kaimynystėje keliantis veiksnys“, – tikina žvalgybininkai.
Viena iš KGB taktikų – įvilioti lietuvius į lovą
Lietuvos atžvilgiu nesnaudžia ir Baltarusijos žvalgyba. Kaip teigiama ataskaitoje, mūsų šalis yra vienas iš Baltarusijos KGB veiklos prioritetų. Grėsmių vertinime pažymima, kad Lietuvoje nėra palankių sąlygų KGB darbuotojams veikti su diplomatine priedanga, todėl aktyviausią žvalgybinę veiklą prieš Lietuvos piliečius KGB vykdo Baltarusijos teritorijoje.
„KGB domina į Baltarusiją reguliariai vykstantys Lietuvos Respublikos policijos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, teisėjai, taip pat politikai, strateginių įmonių, valstybinių institucijų bei savivaldybių darbuotojai, žurnalistai. Informaciją apie į Baltarusiją atvykstančius Lietuvos piliečius KGB pradeda rinkti, vos tik jie pateikia vizos prašymą“, – kaimynų strategiją atskleidžia Lietuvos žvalgybininkai.
Karantinas ir apribojimas Lietuvos piliečiams atvykti į Baltarusiją apsunkino KGB galimybes vykdyti žmogiškąją žvalgybą. Tačiau, kaip pabrėžiama ataskaitoje aktyvus Lietuvos vaidmuo palaikant Baltarusijos opoziciją gali lemti, kad artimiausiu metu tikėtina dar agresyvesnė KGB veikla Lietuvos atžvilgiu.
KGB veiklos nevaržo Vakaruose taikytini žmogaus teisių ar teisinės valstybės principai, tad Baltarusijos žvalgybininkai gali naudoti ir itin grubius veiksmus, pavyzdžiui, šantažą, kompromituojančią medžiagą, inscenizuoti ar pasinaudoti autoįvykiais, įstatymų, vizų taisyklių ar sienos kirtimo pažeidimais.
Įdomus ir dar vienas Baltarusijos žvalgybininkų naudojamas metodas, vadinamas „medaus spąstais“. Jo metu žvalgybininkų taikinys susipažįsta su KGB bendradarbiaujančiu asmeniu, užmezga su juo intymius santykius. Vėliau baltarusių tarnybos tai gali panaudoti kaip kompromituojančią informaciją, šantažuoti, įbauginti ir priversti bendradarbiauti lietuvius su KGB.
Viena iš grėsmių – Astravo AE
„Lietuvos saugumui didelę riziką kelia Baltarusijos atominė elektrinė (BelAE), kurios skuboto paleidimo procesas buvo pradėtas 2020 m. rudenį, tam tinkamai nepasiruošus. BelAE projekto įgyvendinimas ir jos veikla tęsiami ignoruojant atominės energetikos ekspertų išvadas ir slepiant incidentus. 2021 m. pradedama pramoninė BelAE eksploatacija. Maža to, Baltarusija siekia apeiti prekybos elektra ribojimus ir realizuoti BelAE pagamintą elektrą Baltijos šalių rinkoje“, – rašoma ataskaitoje.
Grėsmių vertinime pažymima, kad vien per praėjusių metų lapkritį Astravo AE veikla neplanuotai stabdyta keturis kartus, apie incidentus pranešta po kurio laiko ir tai tik dalis informacijos.
„Informacija apie tikrąją padėtį BelAE slepiama net ir reaktoriui pradėjus veikti, todėl mažai tikėtina, kad Baltarusijos institucijos laiku pateiks patikimą informaciją galimos avarijos atveju“, – įspėja šalies žvalgyba.
Ataskaitoje rašoma, kad Astravo AE personalui trūksta kompetencijos, vyrauja prasta darbo kultūra.
Baltarusijai yra itin suinteresuota realizuoti Atsravo AE pagamintą elektrą Baltijos šalių rinkoje, todėl siekia apeiti prekybos elektra ribojimus, taip pat bando susitarti su Rusijos atstovais dėl elektros realizavimo.
Praėjusiais metais Baltarusijos energetikos sektoriaus atstovai ieškojo būdų vykdyti prekybą per Latvijos–Rusijos prekybos zoną, tarėsi dėl tranzito į Latviją galimybių bei komercinio pralaidumo užsitikrinimo. Kaip teigiama grėsmių vertinime, šiuo tikslu Baltarusijos atstovai derėjosi su Baltijos šalyse veikiančiais tarpininkais bei Rusijos energetikos kompanijų ir atsakingų institucijų atstovais.
Baltarusijos ir Rusijos pajėgos priklausomos viena nuo kitos
„Baltarusijos gynybos politika nesikeičia ir išlieka tvirtai susaistyta su Rusija, kurią A. Lukašenka laiko savo valdžios išlikimo ir gynybos nuo karinių grėsmių garantu“, – teigiama ataskaitoje.
Ir toliau rengiami bendri rusų ir baltarusių karių mokymai, tobulinamas gebėjimas kartu veikti mūšio lauke, planuoti ir vykdyti operacijas. Baltarusijos pajėgos treniruojasi Rusijos poligonuose, o karininkai rengiami Rusijos karo mokyklose.
„Tikėtina, kad vidutinėje ar net ilgalaikėje perspektyvoje Rusijos ir Baltarusijos kariniai ryšiai išliks tvirti“, – rašoma grėsmių vertinime.
Visgi, kaip pastebi ataskaitos autoriai, A. Lukašenka nedega noru, kad Baltarusijoje būtų nuolat dislokuoti Rusijos koviniai daliniai, kurie potencialiai galėtų tapti papildomais Kremliaus įtakos svertais.
„Iki šiol A. Lukašenkai pavyko to išvengti. Tačiau režimui nusilpus ir didėjant priklausomybei nuo Rusijos, atsispirti Maskvos spaudimui bus vis sunkiau“, – prognozuoja Lietuvos specialistai.
Rusija ir toliau išlieka Baltarusijai pagrindine ginkluotės ir karinės technikos tiekėja, 2021–2025 m. planuojama iš Rusijos įsigyti modernios oro gynybos ginkluotės. Tačiau ir pati Rusija yra šiek tiek priklausoma nuo Baltarusijos.
„Rusijai nepavyksta visiškai panaikinti priklausomybės nuo Baltarusijoje gaminamų atskirų ginkluotės komponentų. Pavyzdžiui, iki šiol Minsko ratinių vilkikų gamykla tiekia Rusijai važiuokles, kurios naudojamos skirtingoms ginklų sistemoms – mobiliesiems operaciniams-taktiniams raketų kompleksams ,,Iskander-M“, raketinėms salvių ugnies sistemoms, ilgojo nuotolio oro gynybos sistemoms, kranto gynybos raketų kompleksams, taip pat strateginės paskirties mobiliesiems raketų kompleksams“, – rašoma ataskaitoje.
Visą Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą galite perskaityti paspaudę šią nuorodą.
