Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Kaip ir prognozavo karybos ekspertai ir daugelis politikų – per šiuo metu vykstančias „Zapad“ pratybas – Vakarų šalys, o ypač tos, kurios geografiškai yra arčiau Baltarusijos ir Rusijos – sulauks provokacijų.

19 rusų dronų per kelias valandas nuo vakar vakaro iki ankstaus ryto vienas po kito įsibrovė į vieną mūsų artimiausių sąjungininkių – kaimyninę Lenkiją. Kadangi geografiškai Lietuva yra šalia Lenkijos sienos, kiekvienas incidentas virš kaimynės kelia tiesioginę riziką ir mums.
„Mes galim irgi tikėtis, nes matom, kad eskalacija didėja, provokacijų daugėja, ir ypač „Zapad“ pratybų metu tikimybė yra didelė“, – komentuoja atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
„Man atrodo, visi labai gerai suprantam, kad šita situacija Lenkijoje parodė prikišamai – kad kai šalia mūsų vyksta karas yra neįmanoma apsimesti, kad esame saugioje situacijoje“, – teigia krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Rusija laukia mūsų reakcijos
Pasak V. Malinionio, rusai bando NATO šalių ribas, laukia silpnos reakcijos, kad galėtų didinti eskalaciją.
„Jei Rusija pamato, kad čia per silpnai reaguojama, jie tada turi tam tikrus vertinimo kriterijus ir nusistato, kad galima padaryti dar kažką, ir jie tą eskalaciją didins, iki kol juos sustabdys“, – tikina V. Malinionis.
„Turėtume kietai kalbėti, kad NATO rytinės sienos gynyba – visų aljanso narių bendra atsakomybė – tai reiškia, tikrai yra reikalingi papildomi pajėgumai. Mes iš savo pusės paskubinom viską, ką galėjom – vien šį mėnesį sudarysim papildomas sutartis dėl radarų, pasyvių radarų, tam tikrų kovinių priemonių, bet to neužtenka, reikia daugiau“, – sako D. Šakalienė.
Po incidento Lenkijoje Lietuvos krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai vėl kreipiasi į NATO ir prašo, kad aljansas mus suteiktų ginkluotės ir pajėgumų, kurie galėtų iš karto sureaguoti, jei ir pas mus atskris daugiau rusų dronų kaip nutiko Lenkijoje.
„Kuo anksčiau NATO imsis priemonių, tuo anksčiau Rusija bus sustabdyta. Jei nebus to padaryta – sulauksime didėjančių eskalacijų masto“, – sako atsargos pulkininkas.
„Reikia grįžti prie realaus koncepto, kad NATO dabar dislokuoja visus turimus savo oro gynybos pajėgumus prie rytinių Lenkijos ir Rumunijos sienų ir dengia ne tik Lenkiją ir Rumuniją, bet dengia ir dalį Ukrainos teritorijos – galima dengti apie 100 km gylį. Ir visi artėjantys prie NATO šalių teritorijų dronai būtų numušami. Manau, tas žingsnis privalo būti padarytas, nes kitu atveju vėl būsim tik retoriškai pasipiktinę, bet nebūsim davę atsako Rusijai“, – komentuoja buvęs krašto apsaugos ministras, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Keista žinia pasidalijo Baltarusija. Gynybos ministerija pranešė neva dronų antplūdžio metu ir ji numušė kelis dronus, o informaciją, kad jie atskrenda esą perdavė ir Lenkijai, ir Lietuvai. Tačiau D. Šakalienė šiuo metu situaciją komentuoti atsisako.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.




































































































































































































































































































SKUBIAI REIKIA ERŽILO