Anot „Rabochy Rukh“ judėjimo, organizuojančio streikus pramonės įmonėse, KGB, pasitelkęs Kuriliną, įsiskverbė į judėjimą. Dėl provokatoriaus veiklos buvo sulaikyta 14 žmonių. Anksčiau, 2022 m. sausį, Baltarusijos saugumo pajėgos įsilaužė į Kurilina administruojamus opozicijos pokalbius, o tai taip pat sukėlė areštų bangą.
Aktyvistai įtaria, kad Kurilina KGB suteikė prieigą prie internetinių pokalbių svetainės, nes tuo metu ji bendravo su Baltarusijos saugumo tarnybų atstovu, kuris kvietė ją grįžti namo su „pažadais išspręsti visas problemas“. Galiausiai ji patikėjo KGB ir iš Lenkijos, kur slėpėsi nuo represijų, grįžo į Baltarusiją.
2022 m. vasarį ji pasirodė propagandininkės Ksenijos Lebedevos Baltarusijos valstybinės televizijos programoje. Laidos metu Kurilina paskelbė, kad protesto pokalbiai yra beprasmiai, o Baltarusijos opozicijos grupuotės užsienyje yra kontroliuojamos Vakarų žvalgybų. Tačiau, sprendžiant iš jos teismo, Kurilinai nepadėjo nei bendražygių išdavystė, nei dalyvavimas Baltarusijos propagandoje.
Anot opozicinės žiniasklaidos, priešingai, nei žadėjo ją atgal suviliojęs saugumietis, nuo grįžimo į šalį ji yra tardymo izoliatoriuje. Žurnalistai taip pat pažymi, kad Kurilina toli gražu nėra vienintelė opozicionierė, sulaukusi „viliojančių“ pasiūlymų išvykus iš Baltarusijos grįžti namo. Be to, jos istorija yra tik vienas epizodas iš programos „Kelias namo“, kurią Baltarusijos vyriausybė pradėjo 2022 m. pradžioje.
Projekto autoriai kviečia nusivylusius politinius emigrantus rašyti specialiu elektroninio pašto adresu su pažadais, kad jų „aktyvus gailėjimasis“ dėl „nusikaltimų“ gali prisidėti prie reikšmingo bausmių sušvelninimo tėvynėje. Visiems besikreipiantiems žadamas asmeninis saugus grįžimas į šalį.
Keletas Baltarusijos opozicionierių patvirtina, kad tokių pasiūlymų yra gavę ir jie. Tačiau Kurilinos atvejis iškalbingai parodo, kad Baltarusijos saugumo pažadais pasitikėti negalima. Spėjama, kad ypač žinomų opozicionierių laukia baudžiamieji kaltinimai. Dėl to negalima atmesti galimybės, kad paprastiems protesto dalyviams bus lengviau gauti „atleidimą“ iš KGB, jei jie sutiks dirbti Lukašenkos režimui.
Pavyzdžiui, Baltarusijos žiniasklaida ne kartą išreiškė susirūpinimą, kiek informacinių technologijų (IT) specialistų paliko šalį nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. prezidento rinkimų ir po Rusijos pakartotinės invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį.
Portalo Dev.by duomenimis, 15,8 procento pirmosios emigracijos bangos 2020–2021 metais buvo IT darbuotojai, o antrosios bangos (po 2022 m. vasario 24 d.) IT specialistų dalis siekė 22,7 procento. Visiškai įmanoma, kad Baltarusijos valdžia šia programa suvilioja ne tik opozicijos lyderius, bet ir iš šalies išvykusius ieškomus specialistus.
Savo ruožtu Rusija taip pat susiduria su dideliu specialistų trūkumu. Nepaisant gausybės propagandinių pareiškimų apie „išdavikų atsikratymą“, net tarp vyriausybinių socialinės medijos kanalų plinta panikos žinutės, kad „Rusija liko be smegenų“.
Šių puslapių administratoriai pripažįsta, kad prasidėjus karui „smarkiai išaugo IT specialistų trūkumas [Rusijoje]“, o visi vertingiausi šios srities specialistai išvyko į užsienį arba sėdi kalėjime. Padėtis dar labiau paaštrėjo prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie „dalinę mobilizaciją“. Maskva pagaliau buvo priversta pripažinti problemos rimtumą, o Rusijos skaitmeninės plėtros ministerija netgi paskelbė apie specialios išvykusių IT specialistų grąžinimo į Rusiją programos kūrimą.
Lygiagrečiai Rusijos žiniasklaidoje vis dažniau pasigirsta pranešimų apie sugrįžusius nuo dalinės mobilizacijos skelbimo pabėgusius rusus. Atskiri straipsniai buvo skirti tik IT specialistų sugrįžimui
Tačiau vietoj viliojančių pasiūlymų, lengvatų ir garantijų grįžtantiems Rusijos parlamentarai pasiūlė visai kitokią iniciatyvą. 2022-ųjų gruodį Rusijos Federacijos tarybos Konstitucinių įstatymų leidybos komiteto vadovas Andrejus Klišas paskelbė įstatymo projektą, kuris netrukus bus pateiktas Valstybės Dūmai, apribojantį nuotolinį rusų darbą užsienyje.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, įstatymo projektas paveiks žmones, išvykusius iš šalies karo ir dalinės mobilizacijos fone. Netrukus Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas paskelbė, kad parlamentas rengia įstatymo projektą, kuriuo būtų padidintas mokesčių tarifas iš šalies išvykusiems rusams. Kai kurie Kremliui lojalūs ekspertai siūlomą įstatymo projektą kritikavo.
Politikos ekspertų grupės vadovas Konstantinas Kalačiovas aiškino, kad Maskvos tikslas šiuo atveju yra „sugrąžinti išvykusius, kurių profesinės kompetencijos reikalingos technologinio suvereniteto problemoms spręsti“. Tačiau Kalačiovas pareiškė, kad „žmonės išvyksta dėl specialios karinės operacijos“, o valdžia jiems neturi ką pasiūlyti, išskyrus nostalgiją ir bauginimą.
Sankt Peterburgo universiteto politinės psichologijos docentas Petras Byčkovas taip pat mano, kad „taisyklių sugriežtinimas tik sukels dar vieną didžiulę emigracijos bangą“, kuri ypač žalinga dabar, kai dalis jau pradeda grįžti.
Atrodo, kad Rusijos valdžia svarsto šiuos galimus apribojimus, bandydama vienu metu išspręsti dvi problemas. Viena vertus, jie tikisi, kad sugrįš tie, kurie yra labai svarbūs ekonominei plėtrai ir sutinka eiti į kompromisus su valdžia, kad neprarastų uždarbio. Kita vertus, tokie apribojimai gali išprovokuoti disidentus galutinai nutraukti santykius su Rusija, o tai gali sumažinti būsimų protestų šalies viduje potencialą.
Tiesą sakant, vyriausybę palaikantys politologai neslepia, kad pastaroji užduotis Maskvai yra prioritetinė. Pavyzdžiui, kaip atvirai rašo Socialinių konfliktų sprendimo centro vadovas Olegas Ivanovas, išvykusieji buvo „penktoji kolona“ Rusijoje, o jų pasitraukimas „tik prideda režimui stabilumo, nes opozicija prarado savo balsą“.
Prokremliškas „politologas“ aiškina, kad tikrasis emigrantų skaičius nėra toks didelis ir kad Rusijoje likę „patriotai“ galės patenkinti ekonomikos poreikius. Prisiminkime, kad anksčiau tas pats autorius siūlė žudyti opozicionierius užsienyje pagal čekisto Pavelo Sudoplatovo nurodymus. Be to, prokremliškų sociologų surengtos tikslinės grupės taip pat rodo, kad net Rusijos karo prieš Ukrainą šalininkai, neigiamai žiūrintys į išvykusius iš šalies, teigia, kad žmonės turi teisę priimti tokį sprendimą ir sienos turi likti atviros.
Visa tai rodo, kad užduotis priversti nepatenkintus rusus emigruoti, matyt, artimiausiu metu Rusijos valdžiai yra svarbesnė nei labai sugadintos ekonomikos atstatymas. Tačiau neatmetama galimybė, kad bandymai suvilioti emigrantus sugrįžti ar uždaryti sienas gali prasidėti, jei Rusijos pajėgų pozicijos fronte taptų kritinės, o nauja mobilizacijos banga žlugs.
