Tačiau šie metai daugeliui yra kitokie, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty. Prymorskui patekus į Rusijos rankas, o Maskvai tęsiant karą Ukrainoje, ten rugsėjo 1-ąją duris atvėrė tik pusė tuzino mokyklų.
Dauguma Prymorsko mokytojų ir šeimų pabėgo nuo Rusijos okupacijos. Kiti, nepaisydami grasinimų, spaudimo ir kyšių, atsisako bendradarbiauti su Maskvos pastatyta valdžia. Šis reiškinys pastebimas visose okupuotose teritorijose. Dėl to Maskvai sunkiai sekasi integruoti šiuos Ukrainos regionus.
Nesugebėjimas pilnai perimti švietimo sistemos tampa akivaizdus, pasižiūrėjus į vienos Prymorsko mokyklos mokytojų sąrašą. Jame, vyras, kuris pastaraisiais metais vertėsi naminukės prekyba, ir vietinis kunigas, kuris, kaip pamena vietos gyventojai, pats nebuvo geras moksleivis.
Rusijos okupuotame Zaporižės srities Melitopolio mieste Maskvos paskirta okupacijos administratorė Halina Danilčenko pripažino, kad jai nepavyko rasti pakankamai mokytojų, (ypač istorijos), kurie norėtų dirbti bent vienoje iš mokyklų, kurių veiklą valdžia šiemet ketina atnaujinti.
Šios problemos nepadėjo išvengti net griežtos priemonės, kurių Rusija ėmėsi laisvoms darbo vietoms užpildyti. Kelių okupuotose teritorijose veikiančių mokyklų direktoriai ir mokytojai buvo sulaikyti arba jiems buvo grasinama, siekiant priversti juos bendradarbiauti.
Kremliaus kontroliuojamoje televizijoje, transliuojamoje okupuotuose regionuose, Rusijos „ekspertas“ pasakojo, kad Ukrainos mokytojai, kurie nesutinka bendradarbiauti su Maskvos įdiegta valdžia, turėtų būti siunčiami į darbo stovyklas reedukacijai.
Viktorija Zibrova, istorijos mokytoja iš Zaporižės srities Berestovės miesto, Radio Free Europe/Radio Liberty žurnalistams pasakojo, kad prorusiška valdžia reguliariai priekabiavo prie netoliese esančio kaimo mokyklos direktorės, o vieną kartą netgi įsiveržė į jos namus.
„Jie norėjo ją įbauginti, nes artėjo rugsėjis, o jie negalėjo rasti mokytojų“, – sakė V. Zibrova.
V. Zibrova sakė, kad ji ir dauguma kitų Berestovės mokytojų nusprendė pabėgti, kai Rusijos valdžia liepė jiems mokykloje nekalbėti ukrainietiškai.
Jos teigimu, kai kurie negalėjo išvykti dėl asmeninių priežasčių, nes, pavyzdžiui, turi rūpintis vyresniais tėvais. Ukraina ir toliau moka mokytojams du trečdalius įprastinio jų atlyginimo, kad jie nebūtų priversti bendradarbiauti su okupantais dėl ekonominės būtinybės.
Kai kurie Ukrainos mokytojai, kurie sutiko arba buvo priversti bendradarbiauti su valdžia, buvo išvežti į Rusiją „išplėstiniams mokymo kursams“.
Mokymuose buvo aptarta ne tik naujoji ir rusiško patriotizmo persmelkta mokyklų švietimo programa, bet ir politinės ideologijos diegimas.
Rusijos valdžia griebiasi ir kitų veiksmų, kad įveiktų didėjantį pedagogų trūkumą. Jie neleidžia mokytojams bėgti į Kyjivo kontroliuojamas teritorijas, samdo į pensiją išėjusius mokytojus arba vietinius gyventojus, neturinčius pedagoginių kvalifikacijų.
Maskva taip pat siūlo paskatas Rusijos mokytojams, kurie sutiktų persikelti į okupuotas teritorijas ir ten dirbti.
Maskva Rusijos mokytojams, sutinkantiems vykti į okupuotus regionus, žada mokėti papildomus 7000–8500 rublių (115–140 dolerių) per dieną arba daugiau nei 140 000 rublių (2300 dolerių) per mėnesį.
Toks atlyginimas, pagal Rusijos standartus (išskyrus Maskvą ir Sankt Peterburgą) yra didelis. Vidutinė mokytojo alga Rusijoje 2021 m. buvo apie 43 000 rublių (709 dolerių) per mėnesį.
Rusijos valdžia teigia, kad maždaug 600 mokytojų sutiko dirbti okupuotose teritorijose veikiančiose prorusiškose mokyklose.
Serhijus Horbačevas, Ukrainos švietimo ombudsmenas, „Current Time“ sakė, kad į mokytojus iš Rusijos vietiniai gyventojai žiūrės kaip į okupacinių pajėgų dalį, o tai gali lemti ir atitinkamą jų elgesį. Gali būti, kad jie gali tapti ir smurto taikiniais.
Mokestis ar kyšis?
Remiantis Kyjivo duomenimis, okupuotuose Ukrainos regionuose gyvena apie 100 000–120 000 vaikų. Prieš pat prasidedant mokslo metams, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė, kad jo valdžia išmokės vienkartines 10 000 rublių (168 dolerių) išmokas visoms okupuotų regionų šeimoms, kurių vaikai lankys Maskvos kontroliuojamas mokyklas. Šių mokyklų mokymo programoje yra teigiama, kad Ukrainos istorija ir kultūra negali būti atsieta nuo Rusijos.
Tačiau daugybė Ukrainos šeimų atsisako šios išmokos, nenorėdami sudaryti sąlygų indoktrinuoti jų vaikų. Apie tai Radio Free Europe/Radio Liberty papasakojo keli tėvai, kurie nenorėjo atskleisti savo vardų.
Mokyklas okupuotose Ukrainos teritorijose lankantys vaikai yra mokomi, kad jie yra rusai, o jų regionas greitai taps Rusijos dalimi.
Jie taip pat turės kas savaitę klausytis paskaitų, pavadintų „Svarbūs pokalbiai“, kuriuose bus mokomi melagingų Kremliaus karo naratyvų ir kaip neva susijusi abiejų tautų istorija bei kultūra.
Rusijos tikslas yra „sunaikinti šiame regione egzistuojančią Ukrainos kultūrą ir ukrainietišką švietimą bei visiškai perrašyti istoriją“, – Radio Free Europe/Radio Liberty sakė Juris Sobolevskis, vienas vyriausiųjų Chersono regioninės tarybos narių.
Tos ukrainiečių šeimos, kurios negali pabėgti, renkasi savo vaikus leisti į kitų Ukrainos mokyklų rengiamus nuotolinius kursus. Kiti savo vaikus moko namuose.
Rusijos kontroliuojamo Chersono gyventoja Halina, paprašiusi neatskleisti jos pavardės, pasakojo, kad ji su savo mokyklinio amžiaus sūnumi neseniai pabėgo į Kyjivo kontroliuojamą teritoriją. Šiam sprendimui daug įtakos turėjo ir tai, kad ji nenorėjo leisti savo vaiko į rusų mokyklą.
Halina pasakojo, kad jos sesuo, kuri pasiliko Chersone, nes rūpinasi jųdviejų senyvo amžiaus tėvais, savo vaikus mokys namuose. Pasak moters, Chersone yra sudėtinga mokytis nuotoliniu būdu dėl nuolatinių interneto ryšio sutrikimų.
Kai kurios okupuotų regionų aukštesniojo švietimo institucijos, pavyzdžiui, Chersono medicinos koledžas, siūlo nemokamą mokslą ir stipendijas, nes nori pritraukti ukrainiečių studentų.
Tačiau Kremliaus kontroliuojamų regionų institucijų diplomai galioja tik Rusijoje. Jeigu šių paskatų nepakanka, okupacinė vadovybė griebiasi kyšių ir grasinimų.
Kyjivo pripažįstamas Melitopolio meras Ivanas Fedorovas pasakojo, kad jo mieste, kur keturios profesinės mokyklos buvo sujungtos į vieną dėl mokinių ir mokytojų trūkumo, Rusijos valdžia esą pagrasino, kad jauni vyrai, kurie nuspręs nelankyti pamokų, bus pašaukti tarnybai kariuomenėje.
Kai kuriuose užimtuose regionuose netgi sklando gandai, kad vaikai gali būti atimti iš jų tėvų arba šeimoms gali būti skiriamos baudos, jeigu jie neleis jų į mokyklą. Visa tai priverčia kai kuriuos tėvus sutikti.
Kremlius visą šią situaciją Rusijos publikai stengiasi pateikti kuo pozityviau. Kremliui tarnaujančioje žiniasklaidoje dažnai pasirodo pranešimų apie atstatomas ir iš naujo atidaromas mokyklas, kurios buvo sunaikintos dėl vasario mėnesį Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą.
Ukrainos tėvai ir mokytojai sako, kad laimingų Ukrainos vaikų, einančių į veikiančias mokyklas, vaizdai neatskleidžia realybės. Jų teigimu, kai kuriose Ukrainos vietose vaikai neturi knygų. Rusijos pastatyta valdžia naikina ukrainiečių kalba parašytus vadovėlius, nepaisant to, kad rusiški pakaitalai dar nė neatvyko.
O net ir ten, kur knygų yra, ne visi mokytojai yra susipažinę su naująja Rusijos vykdoma mokymo programa.
Vienas Melitopolio gyventojas sakė, kad mokykla, kurią prieš tai lankė jo vaikas, turėjo vos keturis mokytojus. Vienas jų mokė beveik visus dalykus.
Situaciją dar labiau blogina tai, kad mokyklų pastatuose patruliuoja Rusijos nacionalinės gvardijos kariai, todėl tėvai yra ne visada įleidžiami į vidų.
Oleksandras Spivakovskis, Chersono valstybinio universiteto rektorius, mokyklas vadina „Potiomkino kaimu“ – tuščiaviduriu fasadu, kurio tikslas yra apgauti Rusijos piliečius.
Jis žurnalistams pasakojo, kad Kremliui reikia pademonstruoti savo sėkmę šiame kare, todėl jie savo piliečiams pateikia vaizdus, kuriuose matomos atstatomos mokyklos ir naująją rusišką mokymo programą vaikams dėstantys mokytojai. Tačiau realybėje, dauguma vietinių Ukrainos gyventojų nepripažįsta okupacinės valdžios kuriamų mokyklų. „Bet Rusijos piliečiams visa tai atrodo labai gerai“, – sakė rektorius.
