„Labai džiugi naujiena, kad mes bendrai pradedam apie tai kalbėti: apie karių socialines garantijas, apie visokias išmokas, kas susiję su karių rotacija ir atitinkamai pareigų vykdymu. Dėkoju žurnalistams už šią iniciatyvą“, – žurnalistams antradienį sakė V. Rupšys.
„Dabar kas susiję su konkrečiai mano atveju, buvo mokami man įstatymu nustatyti nuomai skirti pinigai, arba išmoka, nuo 2021 metų. Aš išleidau mažiau negu man nustatyta mėnesinė išmoka, t.y. sutartį sudariau mokant 445 eurus per mėnesį už buto nuomą. Maksimali suma yra 530, jeigu neklystu“, – teigė kariuomenės vadas.
V. Rupšys pripažino, kad nuomojosi butą iš savo sūnaus, bet esą viską darė teisėtai.
„Nuomojau iš savo sūnaus, nors to buto rinkos nuoma yra daugiau nei 700 [eurų] vertės. Pabrėžiu, kad tai buvo daryta teisėtai, vadovaujantis LR įstatymais, kurie apibrėžia šią socialinę garantiją.
Morališkai ir etiškai aš nuomojausi iš atskiro ūkio, arba šeimos subjekto. Jis su manim negyvena ir yra nepriklausomas, bet taip, kaip mokėjau mažiau nei maksimalai galėjau išleisti, ir mokėjau praktiškai dvigubai pigiau nei jis būtų padaręs kitam, tai aš nesijaučiu padaręs kažkokią moralinę žalą“, – kalbėjo jis.
Kariuomenės vadas šioje situacijoje interesų konflikto neįžvelgia, nes už valstybės skiriamas lėšas nuomojosi butą iš artimojo ir mokėjo mažiau nei rinkos kaina.
„Nemato jokio konflikto. (...) Jei būčiau permokėjęs arba pasiūla būtų didesnė už paklausą nuomai būsto, aš pasakyčiau, kad kažkuo nusižengiau. Aš prasčiausiai esu šios situacijos įkaitas dėl to, kad neturim būsto, ir neturėjus niekada nekilnojamo turto Vilniuje esu priverstas kaip kariuomenės vadas ieškoti, kur gyventi. Galiu, aišku, statyt, galiu gatvėj po palapine“, – teigė V. Rupšys.
Vis dėlto generolas teigė nutraukiantis buto nuomos sutartį su sūnumi.
„Dėl kilusio šurmulio aš šiandien sutartį nusprendžiau nutraukt ir nutraukiau šiandien sutartį, toliau liksiu pas jį gyvent ir negausiu šitų nuompinigių, ir taip klausimas išsisprendžia“, – pažymėjo V. Rupšys, pridurdamas, kad jam finansiškai tai bus „šiokia tokia žala“.
Kilus skandalui, V. Rupšys iš kai kurių valdančiųjų ir opozicijos narių sulaukė kritikos strėlių bei raginimų trauktis. Tačiau kalbas apie realų pasitraukimą kariuomenės vadas paneigė.
„Aš nesu politikas ir nesu politinės partijos vadovas, <...> kad galėčiau trauktis. Turiu tiesioginius viršininkus, yra aiškiai numatyta paskyrimo manęs ir kitos procedūros, kurios susijusios su kariuomenės vado pozicija. Taip, klausimas yra įdomus, ir jeigu, mano asmeniniu vertinimu, tai yra teisėta ir jeigu tai nėra joks pažeidimas, tada aš nematau jokios priežasties. Tada reiktų turbūt atstatydinti visą mano kariuomenę“, – kalbėjo V. Rupšys.
Krašto apsaugos ministras: vertinu atsiprašymą
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys padarė išvadas dėl buto nuomos iš sūnaus, ir sako vertinantis jo atsiprašymą.
„Šitoje istorijoje, mano požiūriu, pirmiausia yra du pliusai. Pirma tai, kad kariuomenės vadas pats supažindino su privačių interesų deklaracija, ją pateikė ir parodė registruotą nuomos sutartį, antra, pats atsiprašė dėl netinkamo komunikavimo“, – antradienį žurnalistams sakė ministras.
„Žinot, karių, karininkų darbas įtemptas, kartais to šalto tono pritrūksta, bet aš vertinu pirmiausia atsirašymą“, – teigė jis.
Naujienų portalas „15min“ antradienį pranešė, kad kariuomenės vadas generolas V. Rupšys kas mėnesį gauna beveik pusės tūkstančio eurų vadinamuosius butpinigius, už juos Vilniuje nuomojasi butą iš savo sūnaus.
Pasak A. Anušausko, svarbiausia, kad nuomos sutartis buvo deklaruota, registruota, mokesčiai sumokėti.
Jo duomenimis, per 2 tūkst. karių gauna kompensaciją už būsto nuomą.
Vertinant galimą kariuomenės vado interesų konfliktą, ministro teigimu, reikėtų atriboti karius nuo politikų ir politinių vertinimų.
„Mano pirma išvada, kad mes apskritai neturėtume sudaryti situacijų, kad kiltų interesų konflikto regimybė, bet vis tiek aš siūlyčiau karius atriboti nuo politikų“, – teigė jis.
Krašto apsaugos ministerijos vadovas savo asmeninio situacijos vertinimo nepateikė ir galimos reputacinės žalos nevertino.
„Apie žalas ir kitus išvestinius dalykus, manau, daug pakalbės ir politikai, ir apžvalgininkai. Šiuo atveju aš – krašto apsaugos ministras, turintis kitus įpareigojimus, aš linkęs vis dėlto nuo kai kurių komentarų susilaikyti“, – kalbėjo jis.
A. Anušauskas antradienį pranešė, kad Krašto apsaugos ministerija atnaujino krašto apsaugos sistemos darbuotojų interesų deklaracijų stebėseną.
„Jau prieš gerą mėnesį tikrinome interesų deklaracijas, žiūrėjome, kaip jos pildomos, kokie galimi neatitikimai, kaip viskas tvarkoma. Taip pat vykdoma išlaidų kompensavimo stebėsena. Kompensuojamos išlaidos yra butpinigiai, maistpinigiai ir nuompinigiai. Jeigu būtų nurodyti konkretūs teisinio reguliavimo trūkumai, mes siūlysime teisės aktus pakeitimus“, – tvirtino krašto apsaugos ministras.
Kariuomenės vadas už „butpinigius“ nuomojasi būstą iš savo sūnaus
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys kas mėnesį gauna beveik pusės tūkstančio eurų vadinamuosius butpinigius, už juos nuomojasi butą iš savo sūnaus, antradienį pranešė portalas „15min“.
Kaip nurodoma V. Rupšio privačių interesų deklaracijoje, butą jis nuomojasi nuo 2021 metų. Generolas teigia, kad moka sūnui už nuomą ne rinkos kainą, o perpus pigiau.
Jis sako besinaudojantis galimybe gauti 445 eurus siekiančius butpinigius, kurią turi kiekvienas Lietuvos karys, neturintis nekilnojamojo turto vietovėje, kurioje atlieka tarnybą. V. Rupšys turi nuosavybę Ignalinos rajone.
„Aš turiu teisę gauti butpinigius, turiu teisę sudaryti sutartis, turiu teisę sudaryti sutartis su tuo, kas man palanku, tame tarpe, ir su sūnumi“, – sakė generolas.
Anot portalo, reaguodamas į klausimus kariuomenės vadas nesitvardė, tvirtino, kad žurnalistas užduoda kvailus klausimus, pareiškė, jog „ne ten ieškot sliekų“.
Po savaitės susitikęs su žurnalistu jis atsiprašė už „leksikoną“ ir pripažino, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose butpiniginių gavimą, yra spragų. V. Rupšys teigė, kad Lietuvos kariuomenė su Krašto apsaugos ministerija svarsto keisti teisės aktus taip, kad juose neliktų dviprasmybių ir būtų išvengta galimybių piktnaudžiauti.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija „15min“ nurodė, kad „pareigūnų sprendimai sudaryti nuomos sutartis tarnybos vietovėje yra tiesiogiai susiję su jų tarnybinėmis funkcijomis ir kompensuojami iš valstybės lėšų, todėl manytina, kad nuoma iš artimų asmenų galima tik išskirtiniais atvejais ir atsižvelgiant į pasiūlą esamoje rinkoje“.
