D. Šakalienė teigė, jog šiuo metu nepakanka duomenų, norint įvertinti, ar čia gali būti interesų konfliktas. Pasak jos, aukščiausias pareigas Lietuvos kariuomenėje einančiam asmeniui privaloma taikyti aukštesnius standartus.
„Šiuo metu neturime visų duomenų. Norint įvertinti interesų konflikto regimybę, yra svarbūs duomenys susiję su „butpinigių“ skyrimo procedūra. Šiuo atveju, turi spręsti ne kariuomenės vadui pavaldūs, o už jį aukščiau esantys asmenys.
„Kas yra labai svarbu ir buvo ne kartą išaiškinta teismų – tokias aukštas pareigas einantiems pareigūnams yra taikomi aukštesni standartai.
Jeigu yra interesų konflikto regimybė, vis tiek reikia imtis papildomų apsaugos priemonių. Būtina užtikrinti, kad ne pavaldūs asmenys priimtų sprendimą.
Vadovas [prezidentas], kuris skyrė į pareigas, taip pat turi teisę žinoti. Būtų labai gerai įtraukti atitikties pareigūną į sprendimų priėmimo procesą, kad būtų įvertinti visi aspektai“, – sakė Seimo narė.
D. Šakalienė taip pat kritiškai vertino ir kariuomenės vado bendravimo su žurnalistais kultūrą.
„Yra kitas, etinis aspektas. Toks bendravimas su žiniasklaida nėra tinkamas. Ginant viešąjį interesą, tose situacijose, kuomet žiniasklaida mato bent jau interesų konflikto regimybę, žiniasklaida turi teisę užduoti klausimus, kuriuos laiko esą tinkamais“, – teigė Seimo narė.
Nors opozicijos atstovai, kaip pavyzdžiui partijos "Vardan Lietuvos" lyderis Saulius Skvernelis, skatina kariuomenės vadą trauktis iš pareigų, D.Šakalienės teigimu, šiuo metu būtų pavojinga priimti skubotus sprendimus, reikėtų sulaukti kitų institucijų reakcijų.
„Turime išgirsti prezidento ir krašto apsaugos ministro poziciją šiuo klausimu. Bet manau, kad svarbu nepriimti skubių sprendimų. Šalia mūsų vyksta karas. Staiga atleidus kariuomenės vadą, mes nors ir laikinai, bet padidintume riziką“, – pabrėžė Seimo narė.
15min atliktame tyrime ir interviu Lietuvos kariuomenės vadas teigė, jog teisės aktuose, reguliuojančiuose butpinigių išmokėjimą, yra spragų, tačiau konkretesnių pavyzdžių nepateikė. D. Šakalienė teigė, jog NGSK domintų diskusija dėl įstatymų pakeitimų.
„Sunku pakomentuoti, kai nėra pavyzdžių, apie ką mes kalbame. Jeigu yra kokių nors spragų, mes [NGSK] norėtume komitete apie tai pasikalbėti. Mes nebuvome gavę tokios informacijos.
Jeigu kariuomenė ir krašto apsaugos ministerija nustatė, kad yra trūkumų ir ėmė juos spręsti, tuomet būtų labai pravartu viešai pasakyti, kokie veiksmai yra atliekami“, – sakė Seimo narė.
Prilygino „čekiukų“ skandalui
Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Dainius Žalimas situaciją prilygino „čekiukų“ skandalui, susijusiu su netinkamu savivaldybės politikų lėšų panaudojimu asmeniniais tikslais, taip pat kritikavo bendravimo su žurnalistais kultūrą.
„Apskritai istorija labai panaši į sukčiavimą čekiukais, o bendravimo su žurnalistais kultūra yra kone zonos lygio. Vis dėlto Novočerkasko karo mokykla permušė NATO koledžų išsilavinimą“, – rašė Dainius Žalimas.
„Užuojauta kariuomenei, ji to nenusipelnė“, – pridėjo Dainius Žalimas.
Pavadino dirbtine krize
Savo nuomone „Facebook“ paskyroje pasidalino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Tomas Janeliūnas. Jis kilusį skandalą pavadino dirbtine krize.
„Dėl Kariuomenės vado: mes turime tipinę „dirbtinę krizę", kurią dabar visi, kas netingi, bandys pakurstyti savais „moralės supratimais“ ir interpretacijomis. Ir žinoma – kaip be šito – tuoj supuls politiniai maitvanagiai su noru įlįsti į eterį su savo pasiūlymais ir visokiais „pasibaisėjimais“. Politizuokime viską, ką tik galime!
Ir čia yra rimta bėda. Tai iš tikrųjų mūsų, kaip mažo kiemo, problema - mes mėgaujamės galimybe stebėti skandalus ar skandalėlius, nes juk čia yra pramoga! Ir nepajuntame, kaip dėl to įplieskiame visai rimtą ugnį dėl niekniekių“, – rašė politologas
Jo nuomone, pagrindinė kariuomenės vado problema – netinkama komunikacija.
„Aš asmeniškai matau tik netinkamą komunikavimą ir blogus (emocinius) aiškinimus, kurių apskritai neturėjo būti. Kariuomenės vadas žurnalisto atsiprašė – gera pradžia, nors smarkiai pavėluota.
O bendra visos istorijos išvada: jei komunikacija nėra tavo stiprioji pusė (o tai rodo precedentai), viską daryk per atstovus spaudai ir viešųjų ryšių specialistus“, – rašė politologas.