Taip jis kalbėjo po to, kai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Vilniuje pirmadienį su Turkijos prezidentu prieš pat Aljanso viršūnių susitikimą pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.
„Greičiausiai galime jau įvardinti – vakar sprendimais, susitarimu su Turkija, atidarytas kelias priėmimui Švedijos kaip 32-osios NATO narės, ir mes dažnai simboliškai sakome, kad Baltijos jūra tampa vidiniu NATO ežeru, – LRT radijui antradienį sakė V. Rupšys. – Politiškai tai labai svarbus žingsnis buvo, kariškai pasakysiu, kad tikrai čia tampa dilema Rusijai, dilema, kurią jiems reikės spręsti ir greičiausiai spręsti ne žvanginant ginklais, o tariantis su NATO.“
Jis teigė, jog jo nenustebino pasikeitusi Turkijos pozicija, nes tokią derybinę strategiją, išlaukti paskutinio momento, o tuomet pasakyti savo žodį, šalis demonstruodavo ir anksčiau.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės valstybės, dar neratifikavusios Švedijos narystės, tačiau Budapeštas anksčiau skelbė lauksiantis Ankaros žingsnio.
Švedija kartu su Suomija pernai paskelbė sieksiančios prisijungti prie NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje. Suomija oficialiai NATO nare tapo šiemet balandį.
Turkija vilkino Švedijos stojimą į NATO, teigdama, kad ši savo šalyje turi labiau kovoti su kurdų kovotojais ir kitomis grupuotėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos nacionaliniam saugumui.