„Esu tikras, kad nebegalime daryti kariuomenėje revoliucijų, kardinalių pakeitimų. Turi būti nuoseklus darbas, nuoseklus kariuomenės vystymas, nuosekliai turime vystyti Lietuvos kariuomenės pajėgumus ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus“, – antradienį prisistatydamas Seime sakė karininkas.
„Turime visapusišką dėmesį skirti į jau priimtų sprendimų įgyvendinimą“, – vėliau žurnalistams teigė generolas.
Dėl jo paskyrimo planuojama balsuoti ketvirtadienį. Iki tol Sausumos pajėgoms vadovaujantis karininkas prisistatys Seimo frakcijoms, jo kandidatūrą svarstys komitetai.
Paklaustas, kuo skiriasi nuo savo pirmtako generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko, kandidatas vadovauti kariuomenei teigė, kad jų principinės nuostatos dėl ginkluotųjų pajėgų vystymo sutampa.
V. Rupšys taip pat sakė, kad spartintų karinių inžinerinių priemonių vystymą ir ieškotų būdų tobulinti vadovavimo ir valdymo sistemą.
Jis neįvardijo, kokios technikos įsigijimas šiuo metu būtų svarbiausias.
„Aš žiūriu į tai ne į kaip atskirus elementus pirkimo ar įsigijimo šarvuočių, artilerijos sistemų ar dar kitų. Aš žiūriu, kaip reikėtų vystyti visas kariavimo funkcijas, tai yra manevrą, ugnį, apsaugą ir taip toliau“, – kalbėjo generolas.
Pasak jo, Sausumos pajėgos išliks pamatinis kariuomenės padalinys.
Gynyba ginklu – reguliariai kariuomenei
Parlamentarų klausiamas apie Šaulių sąjungos vaidmenį valstybės gynyboje V. Rupšys teigė, kad mato galimybes integruoti į valstybės gynybą įvairius šiai visuomeninei sukarintai organizacijai priklausančius narius, pavyzdžiui, informacinių technologijų, kibernetinio saugumo, psichologinių operacijų specialistus.
Visgi jis tvirtino, kad ginklu valstybę turi ginti reguliarioji kariuomenė.
„Į tai turime žiūrėti kaip į kariuomenės pareigą, uždėti tos naštos visuomeninėms ar sukarintoms organizacijoms mes negalime“, – tvirtino V. Rupšys.
„Šaulių sąjunga yra ypatingai svarbi krašto apsaugos sistemai ir Lietuvos kariuomenei institucija, parengiant būsimus karius, taip pat suteikiant tas kompetencijas Lietuvos kariuomenei, kurių dabar trūksta“, – teigė jis.
Paklaustas apie privalomą moterų šaukimą į kariuomenę V. Rupšys teigė, kad tai neįmanoma dėl nepakankamos infrastruktūros.
52 metų V. Rupšys yra vadovavęs vienam kariuomenės batalionų, brigadai „Geležinis vilkas“, dirbęs Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento direktoriumi.
Sausumos pajėgų vadu jis paskirtas 2016 metais, po dvejų metų jam suteiktas generolo majoro laipsnis.
Karininkas yra baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, Baltijos gynybos koledžą Estijoje, JAV sausumos karo koledžą.
Jo kandidatūrą pateikė prezidentas Gitanas Nausėda.
Šalies vadovo patarėjas Povilas Mačiulis antradienį Seime sakė, kad naujasis kariuomenės vadas tęs darbus, susijusius su kariuomenės modernizavimu ir bendradarbiavimu su sąjungininkais.
Dėkojo V. Žukui
Seimas antradienį po pateikimo taip pat pritarė J. V. Žuko atleidimui iš kariuomenės vado pareigų.
J. V. Žukas kariuomenės vadu dirbo nuo 2014 metų liepos, po kadencijos 57 metų karininkas išeis į atsargą.
Jis minimas kaip galimas praėjusią savaitę prisiekusio prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
J. V. Žukas tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1990 metais, buvo Kauno motodesantinio bataliono vadu, brigados „Geležinis Vilkas“ vadu, Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadu.
2007-2012 metais J. V. Žukas vadovavo Sausumos pajėgoms, vėliau iki paskyrimo kariuomenės vadu buvo karinis atstovas Lietuvos atstovybėje prie NATO ir ES.
Prezidento patarėjas P. Mačiulis Seimo posėdyje sakė, kad šalies vadovas „tikrai teigiamai“ vertina J. V. Žuko veiklą, tai įrodo ir pakvietimas prisijungti prie G. Nausėdos komandos.
Konservatorius Arvydas Anušauskas dėkojo J. V. Žukui už lyderystę modernizuojant kariuomenę.
„Nuo kariuomenės vado priklausė daug ir, be abejonės, tos kariuomenės modernizavimo programos, kurios pradėtos (...) jos yra nepaprastai svarbios“, – teigė politikas.
Pagal Konstituciją kariuomenės vadą penkeriems metams skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
Lietuvos kariuomenėje šiuo metu tarnauja daugiau nei 10,3 tūkst. karių profesionalų ir apie 5 tūkst. karių savanorių. Tarnauti kariuomenės daliniuose kasmet pašaukiami apie 3,8 tūkst. jaunuolių.
