Per šiuos mokymus bus treniruojamasi evakuoti pietryčių Lietuvos gyventojus, visoje šalyje tikrinama žmonių perspėjimo sistema.
Pratybos vyks spalio 1 – 4 dienomis, tačiau nesutarus dėl jų scenarijaus su Vilniaus miesto savivaldybe, sostinės pareigūnai mokymuose nedalyvaus ir bus tik stebėtojai.
„Be pratybų, be pamokų, be atliktų namų darbų būtų sudėtinga reaguoti į visas situacijas, todėl valstybei yra labai svarbios tos keturios dienos“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Ji teigė, kad Astravo jėgainė kelia grėsmę ir nacionaliniam saugumui, ir kiekvienam šalies gyventojui.
Spalio 1 dieną visoje šalyje bus tikrinama gyventojų perspėjimo sistema: kauks sirenos, gyventojai gaus žinutes, informaciją transliuos LRT televizija.
Kitą dieną bus imituojama gyventojų evakuacija. Po 50 savanorių bus evakuojama iš Švenčionių rajono į Zarasų rajoną ir iš Vilniaus rajono į Kalvarijos savivaldybę. Taip pat vyks vadinamasis laikinasis perkėlimas, kai tiek pat savanorių bus perkelti iš Šalčininkų rajono į Varėnos rajoną.
Per pratybas bus imituojamos gyventojų sanitarinis švarinimas, jiems bus dalinamos jodo tabletės.
Spalio 3-ąją pratybose numatoma radiacinė žvalgyba iš oro, bus pasitelkti du sraigtasparniai, taip pat numatoma vykdyti antžeminę žvalgybą.
Paskutinę dieną Vidaus reikalų ministerijoje vyks pratybų rezultatų apibendrinimas.
Mokymuose dalyvaus 24 valstybės institucijų atstovai ir šešių savivaldybių pareigūnai.
Lietuvos vyriausybė sako, kad Astravo jėgainė netoli Lietuvos sienos statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija tokius priekaištus atmeta.
Vilnius nedalyvaus
Pratybų rengėjams Vilniaus miesto savivaldybe nepavyko sutarti, kaip mokymai turėtų atrodyti sostinėje.
Pasak laikinojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovo Mindaugo Kanapicko, Vilniaus valdžia norėjo mieste imituoti gyventojų iškėlimą, uždaryti Ukmergės gatvę.
„Tai yra pratybos ir, gink Dieve, nėra noro miesto svečiams ir gyventojams sukelti perdėto diskomforto. Tokiam scenarijui mes nepritarėme“, – kalbėjo M. Kanapickas.
Sostinės savivaldybė rugsėjį planavo rengti pratybas pati, tačiau idėjos atsisakyta, kai statutiniai pareigūnai ir kariuomenė pranešė šiuose mokymuose nedalyvausiantys.
Į nacionalines pratybas Vilniaus valdžia siųs stebėtoją.
Ugniagesių gelbėtojų vadas žada, kad gyventojai per šiuos mokymus su nesklandumais nesusidurs.
„Nebus uždaromi jokie keliai, ribojamas patekimas į kokius nors pastatus ir panašiai. (...) Mes to neplanuojame“, – sakė M. Kanapickas.
PAGD civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda perspėjo, kad branduolinės avarijos atveju didžiausia gyventojų klaida būtų savarankiškai bėgti. Vietoje to žmonės būtų raginami likti pastatų viduje ir laukti rekomendacijų.
„Daugelis žiūrėjo „Černobylio“ serialą. Esminės klaidos ir buvo tos, kad gyventojai ėjo į išorę, stebėjo įvykį“, – tvirtino pareigūnas.
Ar praneš Baltarusija?
Per pratybas bus imituojamas scenarijus, kai Baltarusija nepraneša apie Astravo jėgainės avariją, tačiau Lietuvoje įrengtos stebėjimo sistemos fiksuoja išaugusius oro ir vandens užterštumo rodiklius.
„Toks ekstremaliausias imamas atvejis“, – sakė vidaus reikalų ministrė.
Lietuva, pasak ministrės, tikisi, jog Baltarusija apie tikrą incidentą vis dėlto praneštų.
„Galvojame, kad Baltarusija atsakingai elgsis informuodama tarptautinę bendruomenę, jeigu kas nors įvyktų. Tai yra ir pareiga, tai nėra improvizacijų dalykas“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
Ugniagesių gelbėtojų vadovas tvirtino, kad kol kas neplanuota rengti pratybų kartu su Baltarusijos pareigūnais.
M. Kanapickas sakė, kad realaus incidento atveju esant didelei žalai Lietuva galėtų prašyti tiek Minsko, tiek tarptautinės bendruomenės pagalbos likviduojant avarijos padarinius.
„Realios avarijos atveju įsijungtų visai kiti tarptautiniai mechanizmai ir visai kitas politinis lygmuo“, – teigė pareigūnas.
Pratybose iš viso dalyvaus apie 300 pareigūnų, tarnautojų ir karių.
Į mokymus atvyks stebėtojai iš Jungtinės Karalystės, Latvijos, Estijos ir Lenkijos.
