Lošimų organizatoriai neprieštarauja probleminių lošimų prevencijai, tačiau perspėja, kad nauji ribojimai lošėjus gali pastūmėti į nelegalius lošimus, kurių niekas nesukontroliuos.
Buvusiam „BaltCap“ fondo partneriui Šarūnui Stepukoniui, atsakingam už naujo stadiono Vilniuje statybą, galimai pralošus dešimtis milijonų eurų, finansų ministerija jau siūlo griežtinti lošimų bendrovių priežiūrą ir didinti baudas už pažeidimus. Bendrovės turės stebėti savo klientus, riboti pralošiamas sumas.
„Šiuo metu įmonės nesuinteresuotos galbūt matyti probleminių lošėjų, nes atneša pelną. Iki šiol lošimų organizatoriai turėjo rekomendacijas, kaip elgtis, prieš metus priimtos gairės, kaip pastebėti probleminį lošėją, kokias priemones taikyti. Bet įmonės vaikosi pelnų, priemonėmis naudojosi vangiai, praktiškai nesinaudojo“, – tvirtino finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Probleminiais lošėjai tampa tuomet, kai jau turi priklausomybę, savęs nebekontroliuoja, atsisako socialinių, materialinių, darbo, šeimos vertybių. Lošimų priežiūros tarnybos inspektoriai grasina vaikščioti po lošimų namus ir tikrinti, kaip darbuotojai prižiūri tokius savo klientus ir ar, pastebėję nebekontroliuojamą lošimą, nuveja nuo lošimo stalų ir automatų.
„Turės būti paskirtas apmokytas darbuotojas, jis turės stebėti lošėjų elgesį. Pamatęs, kad atitinka probleminio lošimo kriterijus, turės tą lošėją sustabdyti, pasiūlyti palikti vietą, apriboti mažiausiai 48 val.“, – sakė lošimų priežiūros tarnybos atstovas Arnoldas Dilba.
Lošimų organizatoriai nepritaria stebėjimui ir stabdymui
Ir tai dar ne viskas, Finansų ministerija siūlo dešimteriopai padidinti baudas lošimų bendrovėms už pažeidimus, mat esą dabar didžiausią baudą – 20 tūkst. eurų, o tokią sumą lošimų bendrovės iš lošėjų gali susirinkti per pusdienį.
„Baudos nebuvo atgrasančios, skatindavo įmones daryti pakartotinius pažeidimus, siūlome pakeisti baudas, pritraukti prie kitų įstatymų ir vidutinei įmonei galėtų siekti 1 mln. eurų“, – teigė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Lošimų organizatoriai pritaria, kad probleminių lošimų prevenciją reikia stiprinti, tačiau vadina pertekliniu reikalavimą darbuotojus versti stebėti ir stabdyti lošėjus.
Ir perspėja, kad ėmus lošėjus stabdyti jų įstaigose ar internetinėse platformose, šie esą tiesiog persijungs į kitose šalyse įkurtas nelegalias ir nekontroliuojamas lošimų platformas, prieigos prie kurių Lietuvos tarnybos neužblokuoja, ir jose toliau pralošinės pinigus.
„Visos šios priemonės galios tik legaliai rinkai. Jos niekaip nemažina nelegalios pasiūlos, jei viena ranka griežtinsim legaliai rinkai reglamentavimą, bus tiesioginis efektas, kad nelegali rinka darysis patrauklesnė“, – tvirtino atsakingo lošimų verslo asociacijos atstovas Mindaugas Ardišauskas.
Tvirtina, kad būtina didinti baudas
O psichologas Olegas Mackevičius ir Seimo narė Morgana Danielė tvirtina, kad griežtinti liberalų į Lietuvą atvesto lošimų verslo sąlygas būtina, mat lietuvių pralošiamos sumos kasmet didėja, o kiek iš jų probleminiai lošėjai, esą niekas nesidomi.
„Lošimai – pramoga, bet ne pigi, tam reikia resursų, pralošiamos sumos pradžioje probleminio lošėjo – atlyginimo dydžio, vėliau kyla pagunda atsilošti, skolindavosi, pralošimai prasideda tūkstančiais, turime ir klientų su šimtatūkstantinėmis skolomis“, – pasakojo psichologas Olegas Mackevičius.
„Nematau problemų, kodėl baudų nedidinti, pelnai dideli, bauda neturi būti tokia, kad apsimokėtų pažeidinėti“, – teigia Seimo narė Morgana Danielė.
Pasiprašę neleisti lošti šiuo metu yra apie 16 tūkst. lietuvių, o patologinių lošėjų medikai nustato kasmet po pusšimtį. Valdininkai užsimena, kad ateityje dar didesnei lošėjų kontrolei vykdyti gali įvesti privalomas lošėjo korteles ir informacinę sistemą, kuri fiksuotų visus jų veiksmus ir migraciją iš vienos lošimų įstaigos į kitą.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
