O Susisiekimo ministerija ruošiasi siūlyti lenkimo atstumą iš rekomendacinio metro ar pusantro padaryti privalomą.
Vairuotojai jau nerimauja, kad saugant dviratininkus kelionės taps dar ilgesnės, o spūstys dar didesnės.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Mieste automobiliai dviratininkus pagal KET rekomendaciją turėtų lenkti palikdami mažiausiai vieno metro atstumą. Tačiau realybė priešinga. Dviratininkai skundžiasi mašinų vairuotojų agresyvumu:
„Nepraleido, partrenkė ir nuvažiavo. Buvo sulankstytas ratas.“
„Keikiasi baisiausiai, pavydi, garsus leidžia, kai stovi kamštyje, o aš juos pralenkiu.“
„Pypsina, agresyviai iš šono išlenda, nežiūri, nežiūri taisyklių.“
„Pasirenka nesaugų greitį, nežiūri kelis žingsnius į priekį.“
Rekomendacijos taptų privalomos
O štai stendai dviratininkų pamėgtose Vilniaus gatvėse prašo vairuotojų apvažiuoti dviratininkus bent pusantro metro atstumu. Sostinės tarybos narė Vita Degutienė tokius ženklus ragina statyti ne tik miestuose, bet ir priemiesčių keliuose ir įrašyti į Kelių eismo taisykles. Ši peticija per mėnesį jau sulaukė daugiau kaip 3 tūkstančių piliečių paramos.
„Esu nulėkusi nuo kelio. Incidentų turėjau daug kartų. Su veidrodėliu yra, kad šalia pravažiuoja, tie dalykai įprasti yra. Aš norėčiau ir su savo vaikais, šeima išvažiuoti ir nejausti baimės, kad galėtume visuose regionuose būti draugiškesni vieni kitiems“, – sako Vilniaus tarybos narė, konservatorė Vita Degutienė.
O Susisiekimo ministerija, nepatenkinta, kad vairuotojai nesilaiko rekomenduojamo atstumo nuo dviratininko, rengiasi siūlyti rekomendaciją paversti privaloma. Tokiu būdu lenkti dviratininką mieste reikėtų per 1 metrą, o užmiestyje – per pusantro.
„Saugumo galėtų būti daugiau ir supratingumas galėtų būti didesnis iš vairuotojų pusės. Pavojingos situacijos, eismo įvykiai, kai susiduria ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės apvažiuojant dviratininką“, – teigia Susisiekimo ministerijos patarėjas Andrius Karnilavičius.
Susisiekimo ministerijos atstovo teigimu, įvedus privalomą dviratininko lenkimo atstumą, prasmės netektų ir tokie vairuotojų dėmesingumą skatinantys ženklai.
„Jei einame privalomo reikalavimo keliu, jis galioja visuose keliuose, visoje šalies teritorijoje. Ženklas tik dubliuotų reikalavimą. Turėtume daugiau ženklų keliuose, klausimas, ar būtų naudos“, – tikina A. Karnilavičius.
Vairuotojai kaltina dviratininkus ir paspirtukininkus
Tokius ministerijos užmojus dviratininkų bendruomenės atstovai sveikina.
„Į kiekvieną rekomendaciją kreipti dėmesį, manau, joks sveiko proto žmogus supranta, kad neturi tiek dėmesio, atminties tokiems niekams skirti savo laiką. Dviratininkų bendrija ir Dviračių transporto komisija nuo 2010 m. siūlo įrašyti rekomendaciją į KET kaip reikalavimą. Nereikės tada jokių ženklų papildomų ir vairuotojams bus aišku, kaip aplenkti“, – komentuoja Dviratininkų bendrijos tarybos narys Eduardas Kriščiūnas.
Tačiau daugybė vairuotojų tokiu reikalavimu nepatenkinti. Vairuotojai atkerta, kad dažnai patys dviratininkai ir paspirtukininkai keliuose ir gatvėse elgiasi nedrausmingai ir sukelia daugybę avarinių situacijų. O norint aplenkti kiekvieną dviratininką metro ar pusantro atstumu, dažnai tektų išvažiuoti į kitą eismo juostą arba ilgai važiuoti paskui laukiant lenkimui tinkamos progos, susidarytų mašinų spūstys:
„Daugoka, žiūrint mieste gatvių pločius ir juostų, gautųsi nekomfortabilu vairuotojui automobilio.“
„Paspirtukai, dviračiai, ypač kai posūkį darai, reikia praleisti, o atskrieja staiga. Labai nepatogus dalykas. Reikėtų daugiau reglamentavimo dviratininkams, paspirtukininkams.“
„Nereikia sureikšminti tos problemos. Toks gyvenimas, idealaus gyvenimo nebus.“
Eismo įvykių daugėja
Plintant ekologiškumo ir sveikos gyvensenos madoms, dviračių ir paspirtukų gatvėse ir keliuose daugėja, tačiau daugiau jų patenka ir į eismo įvykius. Štai susidūrimų su dviratininkais pernai nutiko 6 proc. daugiau nei užpernai, dviratininkų eismo įvykiuose žuvo dvigubai daugiau, nukentėjo vaikų dviratininkų irgi dešimtadaliu daugiau.
Tik sužeistųjų pernai buvo pora dešimčių mažiau. Na o patys dviratininkai eismo įvykių pernai sukėlė beveik tiek pat, kiek užpernai.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
