„Šiandien įgarsinau, kad teikiu krašto apsaugos ministrės atstatydinimą prezidentui. Tai buvo įgarsinta žodžiu ir iš karto po to atkeliaus ir raštiškas mano teikimas“, – trečiadienį pranešė premjerė.
„Matyt, taip jau aplinkybės dėlioja, kad turime priimti kad ir labai skaudžius sprendimus, bet negaliu leisti, kad ypatingai tokioje svarbioje srityje vyktų tam tikri nesusipratimai ir nesklandumai“, – kalbėjo ji.
Paklausus, ar prezidentas, kuris siūlė D. Šakalienei palaukti su atsistatydinimo pareiškimu, bandė perkalbėti I. Ruginienę, ji teatsakė, kad pokalbis buvo dalykiškas, o nuomonės sutapo.
„Buvo labai dalykiškas pokalbis. Pasikeitėme nuomonėmis, argumentais ir, kaip ir sakiau, mūsų nuomonės sutarpo ir dėl to šitas sprendimas toksai“, – sakė I. Ruginienė.
Premjerė teigė su prezidentu aptarusi kelias kandidatūras.
„Mano prioritetas kuo greičiau šitą sprendimą priimti ir tą padarysiu“, – komentavo premjerė. Visgi ji neatsakė, ar kandidatas galėtų būti iš dabartinių viceministrų, ar kitas asmuo.
Ruginienė įvardijo tris priežastis, kodėl nebetinka Šakalienė
I. Ruginienė buvo paprašyta trumpai įvardyti, kodėl jos bendrapartietė D. Šakalienė nebetinka kaip krašto apsaugos ministrė. Premjerė pateikė tris priežastis.
„Pirmas – tai yra melas. Visada sakiau, kad atvirumas atidarys bet kokias duris“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Tikrai negaliu susitaikyti su tuo, kad yra meluojama“, – priūrė ji.
Įtampas padidino praėjusią savaitę iškilusi informacija, neva bus teikiamas mažesnis gynybos biudžetas nei buvo žadėta. Tokią informaciją išplatino kai kurie apžvalgininkai ir žurnalistai, nurodę, kad tokius duomenys jiems esą pateikė patikimi šaltiniai.
Vėliau paaiškėjo, kad neseniai Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) įvyko vidinis susitikimas su nuomonės formuotojais, dar vadinamas off the record. D. Šakalienė teigė apie jį nežinojusi, bet reikia suprasti, kad ministerijoje dažniausiai niekas nevyksta be ministro žinios.
Vadinasi, arba D. Šakalienė žinojo apie nuomonės formuotojams suteikiamą jautrią informaciją dėl lėšų gynybai, arba, jei ji apie susitikimą nežinojo (mat tomis dienomis buvo išvykusi su vizitu), tai reikštų, kad ministerijoje tvyro nesusikalbėjimas tarp darbuotojų.
„Antras dalykas, man labai svarbu, kaip darbuotojai jaučiasi komandoje. Esu iš tokios srities atėjusi ir girdžiu jų balsą“, – tęsė I. Ruginienė.
Paaiškėjus, kad I. Ruginienė prarandą pastiikėjimą D. Šakaliene, į viešumą pradėjo kilti anoniminiai buvusių ir esamų KAM darbuotojų pasakojimai apie prastą atmosferą ministerijoje ir neva valdingą D. Šakalienės elgesį.
„Trečias dalykas susideda iš įvairių smulkmenų. Tiesiog noriu pasakyti, kad tikrai tie įvykiai, kurie per pastarąsias savaites atėjo, buvo tik paskutinis akcentas. Bet tam tikri dalykai bendro seniau. Ir, matyt, atėjo šitas sprendimas greičiau, gali būti, kad jis buvo neišvengiamas“, – tikino ministrė primininkė.
Laikinai D. Šakalienę pavaduos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Matulionis: išgirdome, kad pasitikėjimas Šakaliene – prarastas
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad premjerė Inga Ruginienė informavo, jog prarado pasitikėjimą krašto apsaugos ministre D. Šakaliene. Pasak jo, tolimesnis darbas su D. Šakaliene nėra įmanomas.
„Kalbant apie krašto apsaugos ministrę, iš premjerės mes susilaukėme nuomonės, kad pasitikėjimas yra prarastas. Kadangi nėra pasitikėjimo, todėl su ministre bendras darbas nėra galimas“, – po G. Nausėdos susitikimo su premjere žurnalistams sakė D. Matulionis.
Pasak šalies vadovo patarėjo, dabar bus svarbu kartu surasti tinkamą D. Šakalienės pamainą.
„Bet šioje vietoje norėčiau taip pat pabrėžti, kad dabar ypatingai svarbu kartu parinkti tinkamą krašto apsaugos ministrą, kadangi gynybos biudžetas ir mums, ir premjerei yra absoliutus prioritetas. Iš tiesų, sprendimas Vyriausybėje yra priimtas ir yra istorinis sprendimas. Ir mes, Prezidentūra, esame dėkingi Vyriausybei, ir labai tikimės, kad lygiai tas pats biudžetas bus patvirtintas Seime“, – pažymėjo jis.
Prieš gerą mėnesį I. Ruginienė pateikė D. Šakalienės kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus. Šalies vadovas iš karto išreiškė pasitikėjimą dviem kandidatais – buvusiu jo paties patarėju Kęstučiu Budriu ir būtent D. Šakaliene.
Trintis su KAM
Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Finansų ministerijos parengtiems kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui ir teiks jį Seimui. Pagal projektą, gynybai siūloma skirti 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokia suma numatyta KAM skiriamuose asignavimuose.
Opozicija, verslo atstovai, kai kurie visuomenininkai ir žiniasklaida biudžeto projektų registravimo išvakarėse nerimavo, kad Vyriausybė gali gudrauti po gynybos finansavimu „pakišdama“ dvigubos paskirties projektus, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingus kelius. Tokiu atveju ginkluotosioms pajėgoms būtų skirta mažiau pinigų nei žadėta.
Tokią informaciją kitų metų biudžeto registravimo išvakarėse feisbuke skelbė apžvalgininkai Marius Laurinavičius, Aleksandras Matonis ir kiti.
Paaiškėjo, kad tai galėjo paskatinti Krašto apsaugos ministerijoje anksčiau šią savaitę surengtas neskelbtas susitikimas, kur viešosios erdvės veikėjai (įskaitant minėtus) buvo perspėti, jog Vyriausybė galimai nesilaikys įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo.
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas patvirtino, kad ministerijoje neoficialus susitikimas su gynybos temomis rašančiais asmenimis vyko, tačiau buvo kalbėta neva ne apie mažesnį gynybos finansavimą, o apie poreikius.
Ketvirtadienį socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sukritikavo D. Šakalienę – ministrės elgesį jis pavadino „keistu žanru“.
Pati D. Šakalienė viešai neigė abejones pareiškusi, kad visas gynybos biudžetas apima krašto apsaugos sistemos poreikius ir leidžia laikytis plano, kad kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų, taip pat kad Lietuva būtų pajėgi priimti Vokietijos brigadą 2027-aisiais.
„Šiuo metu, ką mes šiandien gavome, <...> tai šitas biudžetas iš esmės yra krašto apsaugos sistemos biudžetas, tai yra atitinkantis iš esmės projekciją, kuri buvo pateikta Valstybės gynimo tarybai sausio mėnesį, kur yra susieti visi mūsų prioritetai nuo divizijos iki (Vokietijos – red. past.) brigados“, – žurnalistams kalbėjo ministrė.
Šių metų pradžioje Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
