„Protestai Kazachstane, kurie prasidėjo nuo šių metų pradžios, vyksta kone visoje šalyje. Pranešama, kad tikriausiai pagrindinė šio protesto priežastis – pakilusios dujų kainos, kurios padidėjo kone dvigubai. Šiuo metu jos yra sumažintos, vis dėlto protestuotojai dabar reikalauja tam tikrų politinių pasikeitimų šalyje. Nors buvo atleistas ministrų kabinetas, šalyje ir toliau tęsiasi protestai.
Pranešama apie ginkluotus susidūrimus tarp vietos jėgos struktūrų ir protestuotojų, aukos skaičiuojamos abejose pusėse. Taip pat pranešama, kad Rusijos ir kitų Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) taikdariai jau vyksta į Kazachstaną, kad ten būtų įvesta tvarka. Teigiama, kad sukilėliai buvo apmokyti užsienyje“, – į įvykių Kazachstane kontekstą Rytų Europos studijų centro (RESC) surengtoje diskusijoje įvedė centro vyriausiasis operacijų vadovas Andrius Prochorenko.
Šalis turtinga, bet žmonės skursta
RESC asocijuotas analitikas Maksimas Milta teigė, kad pradinės protestų priežastys – pakilusios dujų kainos – parodo unikalią situaciją, kurioje atsidūrė Kazachstanas. Pasak jo, nors šalis gali pasigirti gausiais gamtos ištekliais, paprasti kazachai to naudos nejaučia.
„Nepaisant to, kad Kazachstanas turi apie 2 proc. viso pasaulio naftos ir dujų išteklių, vis tiek didžioji Kazachstano gyventojų dalis ir toliau gyvena labai skurdžiai. <...> Pernai minimalus atlyginimas Kazachstane siekė vos 90 eurų, šiemet nuo sausio 1 d. minimalus atlyginimas buvo kiek padidintas, iki 120 eurų“, – kalbėjo M. Milta.
„Šalis lyg yra pasakiškai turtinga, dažnai, kaip ir Rusija, mėgsta save pabrėžti kaip praktiškai visos Mendelejevo lentelės turėtoją ir tai netoli nuo tiesos, bet iš kitos pusės, didžioji šalies gyventojų dalis tų pokyčių nejaučia ir tai yra rimta problema.
Drįsčiau teigti, kad tas autoritarinis-socialinis konsensusas, ta socialinė sutartis, kurią režimas turėjo su visuomene, ji drastiškai eižėja ir tai yra dalis bendros tendencijos, kurią mes matome daug kur kitur pasaulyje“, – diskusijoje kalbėjo RESC asocijuotas Kinijos programos ekspertas, VU TSPMI docentas dr. Konstantinas Andrijauskas.
Valdžią vis dar išlaiko Elbasy
M. Miltos teigimu, nors Nursultanas Nazarbajevas 2019 metais de jure atsitraukė nuo šalies valdymo, bet mažiau nei prieš mėnesį Sankt Peterburge vykęs neformalus Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) viršūnių parodė, kad šalies prezidento Kasymo Žomarto Tokajevo dabartinė vieta valstybės valdyme yra labai ribota.
M. Milta pažymi, kad Sankt Peterburge Rusijos prezidentas susitiko būtent su Elbasy (tautos lyderio) titulą sau prisiskyrusi N. Nazarbajevu, o ne K. Tokajevu.
„Kazachstano delegacija buvo du vadovai – Nazarbajevas ir Tokajevas. Tai parodo, kad 2019 metais įvykęs perėjimas daugeliu atžvilgiu liko formaliu ir neapėmė reikšmingų reformų, o tai buvo būtent ta platforma, ant kurios kandidatavo ir skelbėsi Tokajevas“, – pasakojo RESC asocijuotas analitikas.
Dėl to, pasak jo, labai natūralu, kad iš protestuotojų lūpų skambėję reikalavimai apėmė ne tik ekonomiką, kas liečia dujų ir kitų išteklių kainų reguliavimą, bet ir politinius pokyčius – miestų vadovų rinkimų reformą, nes iki šiol jie būdavo ne renkami, o paskiriami centrinės valdžios.
Rusija vaikšto plonu ledu
„Aišku, galų gale, Kazachstano unikali vieta pasaulyje. Kazachstanas turi ilgiausią sieną su Rusija, ji siekia virš 7 tūkst. kilometrų.
Bet iki šiol Nazarbajevas sugebėdavo bent jau tam tikru požymiu užtikrinti daugiavektorinę Kazachstano užsienio politiką, balansuojant tarp Kinijos ir Rusijos, bandant atrasti Kazachstano vietą regione.
Bet po sprendimo pakviesti Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos karius taikdarius į Kazachstaną, labai aišku yra, kad menamas Kazachstano daugiavektoriškumas žlunga“, – sakė M. Milta.
Ekspertas pastebi, kad iššūkių Kazachstano santykiuose su Rusija ir taip nemažai. Pastaraisiais metais Rusijoje jau pasigirdo reikalavimai apginti Kazachstano šiauriniuose regionuose gyvenančių rusakalbių teises.
„Rusų taikdarių įvedimas į Kazachstaną suponuoja galimą konfliktą. <...> Gausu matyti komentarų, kad tai yra labai labai plonas ledas ir kazachams užsienio pajėgų įvedimas į šalį gali atrodyti labai trapiu.
Todėl ne be priežasties Tokajevas vienu iš pirmųjų savo žingsnių, kurios žengė vakar dieną, kuomet Nazarbajevas buvo pašalintas iš saugumo tarybos vadovų pareigų, pakeisti praktiškai visą šalies jėgos struktūrų vadovybę“, – pasakojo M. Milta.
Ekspertas pažymėjo, kad šie įvykiai atneš daug taškų pačiam V. Putinui.
„Panašu, kad pasinaudojimas Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos taikdariais tampa savotišku nauju autoritarų internacionalu. Karinis blokas, kuris kaip tik atgrasė ne nuo išorinės grėsmės, o užtikrino autoritarų stabilumą“, – kalbėjo M. Milta.
Nazarbajevas gali grįžti su trenksmu
K. Andrijausko teigimu, niekas nesitikėjo, kad protestai taip greitai apims visą Kazachstaną. Jo teigimu, to nenuspėjo ne tik politikos analitikai, bet ir Kazachstano valdžia.
„Pats sprendimas paprašyti KSSO pagalbos, praktiškai – Rusijos pagalbos, taip greitai, tai jis iš tikrųjų parodo, kad valdžia labai bijo, kad ji nekontroliuoja situacijos. Arba patvirtina sąmokslo teoriją <...>, kad tai susiję su Kazachstano elito tarpusavio rietenomis“, – kalbėjo VU TSPMI docentas.
Pasak K. Andrijausko, nors N. Nazarbajevas pasitraukė iš visų oficialių pareigų, reikia atsižvelgti į versiją, kad už visko stovi būtent ilgametis šalies vadovas.
„Nori nenori, dabar visa atsakomybė yra ant Tokajevo pečių. Tai gali būti naudinga Nazarbajevui.
Dažnai įvykių sūkuryje atrodo, kad tarsi Nazarbajevo politinis kapitalas išnyko ir jis jau nebesugrįš, bet realybė dažnai būna kitokia.
Tie stabilizatoriai, jei yra geri taktikai ar strategai, o Nazarbajevas, aš nepabijočiau to žodžio, priskirtinas tokiems, jie gali sugrįžti ir sugrįžti su trenksmu“, – teigė K. Andrijauskas.
Lygino su 1968-aisiais
Europos Parlamento narys, socialdemokratas Juozas Olekas klausė ekspertų, ar dabartinė situacija nesibaigs Rusijos įtakos Kazachstane sustiprinimu.
„Kiek čia tos svarstyklės gali pakrypti kazachų demokratijos kryptimi, o kiek – Rusijos įsigalėjimo kryptimi?“ – klausė J. Olekas.
M. Miltos teigimu, pastaraisiais metais buvo matyti aibė pavyzdžių, kai Kazachstano valdžia bandė stiprinti Kazachstano tautiškumą ir kazachų tapatybę, pavyzdžiui, perėjo nuo kirilicos prie lotyniškos abėcėlės.
„Kazachstanas bandė atsitraukti nuo Rusijos glėbio“, – pažymėjo RESC analitikas.
Jo teigimu, politologai KSSO taikdarių panaudojimą Kazachstane jau lygina su 1968 metais Sovietų Sąjungos ir Varšuvos pakto pajėgų panaudojimu Čekoslovakijoje.
„Galime tokį vertinimą priimti kaip labai adekvatų ir realų. Sunku būtų manyti, kad Kazachstanas dingtų nuo politinio Azijos ir pasaulio žemėlapio. Visiškai ne. Bet vienareikšmiškai KSSO taikdarių panaudojimas labai smarkiai sustiprina Rusijos galias Kazachstane ir sumažina Astanos ar Nursultano vaidmenį“, – teigė M. Milta.
K. Andrijauskas pažymėjo, kad jei KSSO taikdariai pasirodys ne vien protestų centru tapusioje Almatoje, o ir atokesniuose šalies regionuose, įtampų Kazachstane gali tik padaugėti.
„Didžioji populiacijos dalis tai gali vertinti labai nevienareikšmiškai“, – teigė K. Andrijauskas.
Tačiau ekspertas atmetė paraleles su 2014-ųjų įvykiais Ukrainoje ir „žaliųjų žmogeliukų“ pasirodymu.
„Kazachstanas nėra Ukraina, liberalios santvarkos ten yra mažiau, valstybės ir saugumo struktūrų pajėgumai yra gilesni. Net ir rusų padėtis Rusijai nerūpi, jei kalba neina apie Baltijos valstybes ar Ukrainą“, – pažymėjo K. Andrijauskas.
„Krymą atplėšti nuo akivaizdžiai Rusijai priešiškos tuometinės Vyriausybės buvo nepalyginamai lengviau. O kažką kurti tokio labai plačioje geografinėje erdvėje <...> rusams dabartiniame etape tikrai to net nereikia, kad pasiektų savo tarpinių tikslų ir interesų dabartiniame kontekste“, – pridūrė ekspertas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Pastarosiomis dienomis dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves per didžiausius protestus, supurčiusius Kazachstaną nuo nepriklausomybės įgijimo prieš tris dešimtmečius subyrėjus Sovietų Sąjungai. Pirmąsias demonstracijas išprovokavo netikėtas sprendimas dvigubai pabranginti suskystintas automobilines dujas, bet vėliau protestai išaugo ir išsiplėtė, atspindėdami platesnį nepasitenkinimą šalyje, nuo nepriklausomybės įgijimo valdomoje tos pačios partijos.
Nuo praeito savaitgalio šalį krečiantys protestai sukėlė didžiausią iki šiol grėsmę režimui, kurį įkūrė prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, atsistatydinęs 2019 metais ir savo įpėdiniu pasirinkęs Kasymą Žomartą Tokajevą.
Didėle pykčio dalis nukreipta į N. Nazarbajevą. Daugelis protestuotojų skandavo „Senį lauk!“, turėdami galvoje N. Nazarbajevą, o socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizduose buvo matyti griaunama buvusio prezidento garbei iškilusi statula.
K. Tokajevas bandė užkirsti kelią tolesniems neramumams anksti trečiadienį pranešdamas apie ministro pirmininko Askaro Mamino vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą, tačiau protestai tęsėsi.
Vėliau K. Tokayevas pažadėjo griežtomis priemonėmis numalšinti neramumus, dėl kurių jis kaltino „užsienyje parengtų teroristų gaujas“. Galiausiai valstybės vadovas paprašė Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), vienijančios šešias buvusias sovietines šalis, įskaitant Baltarusiją, pagalbos.
